Įdomu kodėl čia visi su kaukėmis, juk nepasirašo savo tikrais vardais ir pavardėmis...
QUOTE(antibalta @ 2007 08 17, 19:01)
nelabai suprantu, kur yra cirkas, ar kad kas nors rašo apie savo skaudžią patirtį ar kai p.Kikimora kažką iš mano gyvenimo prisiima sau? juk neatsirastų nei vieno, kas patikėtų, kad čia visi nuoširdūs Įdomu kodėl čia visi su kaukėmis, juk nepasirašo savo tikrais vardais ir pavardėmis...
Įdomu kodėl čia visi su kaukėmis, juk nepasirašo savo tikrais vardais ir pavardėmis...na aš, pavyzdžiui, internete nesislepiu po kaukėm, lygiai taip pat ir šitame forume, sakau ką galvoju, o jeigu nenoriu kažko sakyt, tai ir nesakau, lygiai taip pat ir realiame bendravime.
Dabar kaip tik laikas pabūti atvira ko gero... Šypseną turiu galvoje ne tą, kuri tekste, o tą kuri širdyje. Tą su kuria reikia eiti į žmones. Su meile, tolerancija ir išankstiniu tikėjimu, kad žmonės geri. Jei išsilaikai ir nežsikreti blogumu, gali būti geras (tikrai ne gersnis, tai nėra sulyginami dalykai) tik geras.
Ar išsigydžiau? Ne. Ir del to tema pavadinau - ar galima mane išgydyti nuo manęs pačios? Negaliu tiksliai pasakyti kur aš, o kur mano depresija. Tačiau išmokau gyventi su ja. Iki šiol juk gyvenau. Ir gyventi kokybiškai. Visada išlieka sunkių atkritimų tikimybė, juos reikia pralaukti. Svarbu nesmerkti savęs dėl to. Tą padaryti pas mus labai sunku, nes visada sulauki galybę "pagalbos". Mes visi labai saugom savo širdis nuo svetimo skausmo.
ir tai sakau ne piktai.
O ašaros gerai, nes kol verki - reiškia dar esi gyvas...
Ar išsigydžiau? Ne. Ir del to tema pavadinau - ar galima mane išgydyti nuo manęs pačios? Negaliu tiksliai pasakyti kur aš, o kur mano depresija. Tačiau išmokau gyventi su ja. Iki šiol juk gyvenau. Ir gyventi kokybiškai. Visada išlieka sunkių atkritimų tikimybė, juos reikia pralaukti. Svarbu nesmerkti savęs dėl to. Tą padaryti pas mus labai sunku, nes visada sulauki galybę "pagalbos". Mes visi labai saugom savo širdis nuo svetimo skausmo.
ir tai sakau ne piktai.O ašaros gerai, nes kol verki - reiškia dar esi gyvas...
Gerai, jei moki verkti...
verkti galima išmokti, kaip ir juoktis. priklauso tik vidinės motyvacijos... kritiniuose taškuose mane gelbėjo koks nors bukas žaidimas reikalaujantis dėmesio. Valandų valandomis, paromis sėdėjau, visa šeima sukilusi buvo tuo metu, kai skaičiuoji spalvotus kamuoliukus nėra vietos kitoms mintims. Kai sugebi suprasti, kad tai tik mechaninis gedimas o ne psichinis sutrikimas, kad su ta liga gyvenimas nesibaigia tai ir nebandai gult ant dugno. Reikia tik keleto gerų sukrėtimų. Dar mano bobutė sakydavo - reik bėdos. Bet čia kaip jūra - atslūgo ir vėl.
tuo metu, kai skaičiuoji spalvotus kamuoliukus nėra vietos kitoms mintims. Kai sugebi suprasti, kad tai tik mechaninis gedimas o ne psichinis sutrikimas, kad su ta liga gyvenimas nesibaigia tai ir nebandai gult ant dugno. Reikia tik keleto gerų sukrėtimų. Dar mano bobutė sakydavo - reik bėdos. Bet čia kaip jūra - atslūgo ir vėl.
QUOTE(antibalta @ 2007 08 17, 19:01)
Įdomu kodėl čia visi su kaukėmis, juk nepasirašo savo tikrais vardais ir pavardėmis...
tai kad čia gal tikresni, nes gali būti tuo, kuo nori. su savo vardu ir pavardė turi būti toks, koks turi, kokiu privalai būti visuomenėj, o čia gali elgtis kaip patinka, net jei tas elgesys- apsimetinėti
antra 'prozako karta'? manau, užteks ir vienos
