Labas atradau adresą nuo kurio buvau susikėlusi reiki pratimus.
http://www.reikisirdis.lt/reiki-keliasTinklapyje viskas aiškiau.
Dar galiu pasigirti, kad prisižaidžiau su tuo "Stiliaus " žaidimu.Čia viskas aprašyta.
http://www.savascent...o...4&Itemid=27Pirmiausia dėkoju visoms už balsavimą.Jei ne jūsų balsai tai nebūtų man tos atrakcijos .Net nežinau kaip jums balių iškelti ir kokį aprangos kodą parašyti kvietimuose .
Parduotuvėje "Savas" buvau ir tą stendą su nuotraukomis mačiau. Apėjau , apžiūrėjau.Kvailas jausmas,
O penktadienį turėčiau eiti Stiliaus dovanų pasiimti.Tik dar nežinau laiko ir kurį penktadienį, dar neskambino.
Vyras į tą mano atrakciją sureagavo su jumoru, nes iki vakar nieko nežinojo .
O aš jau panikuoju.Bijau žiūrovų ir fotografų.Sakys ir kaip ta beplaukė senutė čia pateko.Jau nebenoriu nei prizų nei siurprizų.Kai pagalvoju apie tą dalyvavimą tai oro pradeda trūkti .Ir iš viso dabar pati sau negaliu paaiškinti kodėl tai padariau.
Vakar buvau Kaune, tai užėjau į vieną savo senų darboviečių.Padariau testą ar pažins.Tai visos pažino tik prakalbus.Ten parduotuvė-savitarna tai visos vaikščiojo aplink nekreipdamos dėmesio.Cirkas.
O kiekvieną dieną siuntinėju CV į internetines svetaines , ieškau darbo pusei dienos, bet pasiūlyti gali tik kol diagnozės nežino,jau mačiau vieno akis.
Buvau pokalbyje , labai smagiai pasikalbėjom, bet kai pasakiau, kad turiu 2- grupę ir onko liga, žmogus užkando žadą, pradėjo kalbėti , kad pas jį sunkus darbas,be žodžių viskas aišku .
Toks gyvenimas.
Ir jau čia tikri arimai pozityvui.Nes kiek paeinu į priekį , tiek bet koks stresas grąžina atgal.
O su savo diagnoze gyvenu jau 2 metus , tai stresas ėda kiekvieną dieną.
Todėl ir reiki pradėjau domėtis.Mano pozityvios mintys subyra prieš pasitikrinimus.
Po to vėl iš naujo.
Na prirašiau ir pozityvo ir negatyvo, jau gal ir nusibodau.
iki naujų susirašymų