QUOTE(Zunkelis @ 2008 05 05, 00:36)
Aciu, Vijurka, as taip ir galvoju, bet be viso to pykstu ant saves, kad taip negaliu susivaldyti

bet kita karta as tikrai susivadysiu, zinau tai
Labas visoms!
Pries metus ir mums, "senems" buvo sunku valdytis su naujoms ir senoms emocijoms susikirtusioms situacijoms. Niekas nesako, kad dabar lengviau. Ne, gal tik greiciau pagaunam siulo gala, kuris atvynioja visa priezasti. Taciau bunatokiu dienu, kad griebiesi bet ko ir niekas nesigauna, nesvarbu, kiek pozityviai esi nusiteikus. As, asmeniskai, nusistatau sau limita iki kurio bandau atkakliai toliau, jei ne, tai ir nedarau to ta diena. Kartais musu vidinis balsas nori mums tiek daug pasakyti, bet mes nesiklausom. Pyksti ant saves? Stumi viska pms? Gal... O tu paimk, kai busi pikta, paziurek i save veidrody tokioj piktumo busenoj ir parodyk sau ilga liezuvi, o paskui dar ir nosi pasiilgink

Na, kaip? Dar pyksti? Supyk kaip rekiant ant savo atvaizdo, nusisuk ir vel greit atsisuk, pakartok ta pati. Manau, jau ir beskaitant juokas ima, kai isivaizduoji save taip darancia
QUOTE
Bandau po truputi nusiraminti, ramiau bendraut su vaikais, nes paskutiniu metu girdejo mane tik rekiancia. na, nepavyko man normaliai atsipalaiduot, bet kita karta bandysiu tai daryt kai dickio nebus namie. prisileidau vonia, nusinesiau visokiu kaukiu ir panasiu nesamoniu, galvojau, pabusiu nors truputi atskirai. bet kur tau, vaikas kas 2minutes zviegdamas verzesi i vonia. jam vanduo turbut meliausias dalykas pasauly, kaip anciukas duodas dabar, nes prizadejau kad leisiu ir jam issimaudyt vonioj o ne po dusu. tai va, mano pusvalandis ramybes neisdege. na, bent jau kauke veidui pasidariau ir kitokias visokias proceduras, kurioms paprastai laiko labai mazai turiu. vyras dar kuri laika bande ji iskrapstyt is vonios, bet paskui ir mazoji koncertuot pradejo, tai viskas nuejo suniui ant uodegos. na, bet faktas tas, kad bent si ta gero nuveikiau, pasilepinau kiek tai imanoma(jei tai galima taip pavadinti).
kad ir per ta trumpa laika stengiaus kiek imanoma atsipalaiduoti, pagavau save beziopsancia i nevykusiai nupiesta zvaigzdute ant sienos. tiesiog ant melynai nudazytos sienos nutepliota zvaigzdute. bet turbut jos uzteko kaip tasko i kuri ziurint tai ramu ramu pasidare(aisku, kol mazas nepradejo lauztis i vonia).
Na tai kas, kad vaikas tuo metu nelabai leido pailseti? Isivaizduoju, kad vel irzliai i tai reagavai ir, galbut, vra apsaukei, akd net pusvalandziui su vaikais nesusitvarko ir tau ramybes neduoda. O kodel tau kita karta nepavertus visko linksmai, kai maudysies ir vaikas vel grusis pas tave (nepamirsk, iki siol dazniausiai esi tu su jais uzsiemus, taigi reiks kantrybes turet, kol vaikai ir su vyru nores pabut. Ir nesakyk vyrui tuo metu piktai, ka negali vaikais uzsiimt? Gal ir negali... Kai kurie vyrai to nemoka, jiems reikia konkreciai pasakyt, ko nori), paimk ir nurenk ji. Pasiimk pas save i vonia, pasisodink ant saves ir leisk jam svelniai nuplauti tavo kauke, tipo, zaiskit slepyniu - mama pasislepus uz kaukes

Jums abiems bus smagu. Juk mazius priprates, akd tu visada salia jo, gal pradzioj issigas, kad gali pabegt ir palikt ji viena. Jis turi jaustis saugus ir zinot, kad vis tiek esi salia jo. Jis po kiek laiko nurims. gal teks keleta kartu kovot su tuo isigrudimu i vonia ir taves trukdymu. Jei jis tave supranta, pazadek jam, kad, kai noresi, jog jis tave "surastu", pakviesi ji pas save ir abu taves "ieskosit". Pabandyk i viska paprasciau ir ne taip komplikuotai ziuret, jei gausis, i kiekviena irzluma reaguok zaismingai. Pvz. mazius verkia kazko suirzes, paimk ji ant ranku, pradek dainuoti ir sokt su juo, tuoj pat nurims, nes i ji visai kitaip reaguoji, nesi suirzus ar sauki ant jo. Po truputi jums visiems itampa atslugs. Megstat blynus? Uzmaisykit kartu tesla ir kepkit, padek jam JO blyna iskept, kad turetu, kuo didziuotisir grizusiam namo teveliui papasakot. Tave vyras irgi matys labiau atsipalaidavusia. Paprasciausiai, kai jis ateis, paimk sunu ant ranku ir pasakyk, kaip paslapti, kad sunus teveliui turi kai ka naujo papasakot. Tai pasakius, paduok atzala teciui ir pasakyk, kad abu vyriskai pasikalbetu ir lai liejasi abu

, o tu per ta laika sau ka nors pasidaryk arba atsisedus is sono paklausyk, kaip jie ciauska

Pasildyk vyrui valgyt ir paprasyk jo, kad paskaitytu vaikui ka nors, kai pavakrieniaus. Leisk, kad vyras pats su vaiku isrinktu, ka jiems skaityt (kad ir vyriskus zurnalus apie masinas ir t.t., cia jiems idomu, tai vyras nors bus priverstas ilgiau su vaiku uzsibut, nes reikes daug ka maziui paaiskint, o tu turesi ilgiau laiko savo pasiskaitymui

)
QUOTE
Perskaičiau porą pirmų temų apie pozityvumą, ir nuliūdau, nes.. pavėlavau.
Dabar, rodos, tema pasidarė labai pasyvi.. O gal tik man taip atrodo?
O anksčiau tai visos net, rodos, negalėdavote vietoj nustygti nuo pozityvumo
Niekas niekur nepavelavo! Visoms cia besirenkancioms tema aktuali, tik daugelis musu daug ka jau aptare, mintys kuriam laikui issiseme, pamatem, kad sugebam daug ka, dabar laukiam, kad kitos musu vieta uzimtu taip pat entuziastiskai. O kad joms irgi lengvai sektusi sekti musu pavyzdziu, isikisam kartais savo patarimais, taciau nestovim vietoj, o toliau mokomes, tobulejam. Kiekviena nesekme priimam, kaip pamoka, kad kuo "sunkesnis" uzdavinys, tuo atkakliau reikia jo siekti ir ieskot vis daugiau nauju budu jam priartet

Svarbiausia nenuleist ranku pusiaukelej... Kaip zinot, kada ta pusiaukele? Vat tame ir problema, kad nieks nezino, del to ir bijom, kad liausimes pacioj pusiaukelej

, todel ir esam tokios atkaklios