kaip grąžinti meilę

o aš turiu kitokią nuomonę. na apie šita situacją žinom iš tikrųjų labai nedaug. o gal čia viskas ne taip kaip manom? gal čia žmona kalta dėl tu santykių nebuvimo. netikiu, kad jis pats per tuos šešis metus nebandė prieiti prie savo moters. kažkodėl galvoju, kad čia žmona santykiu su vyru nenorėjo, todėl leidžiu sau daryti išvada, kad žmona autoriui buvo neistikima ne tik puse metų kai gyveno atskirai, bet ir tuos šešis.

"Žmona reiškė man pretenzijas dėl nedidelio uždarbio, nors jos reikalavimu išėjau iš valstybės tarnybos. Kentėjau ilgai patyčias, pažeminimą "

tai gal žmona pasakydavo mažai uždirbi ir jokio sekso kol neišeisi iš tarnybos ir nesusirasi normalaus darbo?

na nežinau kaip ten viskas buvo, bet gal tikrai žmona ragana, o ne vyras

Tokioj situacijoj tubūt nevalia pasikliaut viena puse, bet aš pakolkas palaikau vyrą

o aš nei vieno nepalaikau, manau, kad abu kalti dėl tokios situacijos

Kaip sako: visi lygūs, bet kažkas lygesnis.. Aišku, tokiose situacijose būna kaltos abi pusės, bet aš vistiek palaikau vyrą

zinok, nuliudysiu... turiu reguliariai.. o gal Jus, tamsta, teigsite, kad tokie santykiai kaip pas autoriu yra labai normalu? Gal kam nors tai ir norma, bet nematau juose (santykiuose) nieko humanishko.. Vyrui leidziama grizhti i namus, bet sunku apibudinti kokiom "pareigom", kaip vyro? kaip partnerio? kaip meiluzio? kaip vaiko tevo? na, pirmyn, ishdestykite savo minti - manau, kai Jus pamatote savo mylimiausia zmogu po ishsiskirymo, tikriausiai, miegate pas vaikus...
Papildyta:
["Elgiausi taip dėl to, kad šeimoje trūko ne tik sekso, bet ir šilumos, žmonos dėmesio..." Vadinasi taip - vietoj to, kad spręsti problemas jis šešerius metus "slėpėsi" darbe Dabar staiga nušvito protas - "MYLIU" Ir... nieko nedarau, nes viskas turi būti tvarkoj savaime Nes su žmona jau senai pažįtami
[/quote]


o tai kaip jam nesislepti? jei namie vietoj vakarienes jis priekaistu kruva turi? ar kam nors noretusi grizhti po darbo i tokius "jaukius" namus? be to, labai dazhnai vyro elgesys atspindi jo moters elgesi.. jei ji jo nezemintu, butu kitaip, juk yra vyro Ego, juk sena tiesa, juk vyras turi buti pats protingiausias/Graziausias ir t.t. Bet tai Moters pareiga suteikti jam jegu, tam mes ir "poruojames", kad palaikytumeme vienas kita o ne... eehhhh, obidna... uzh tokias moteris..
Papildyta:



vaikai ne jo, bet jis su jomis gyvena kaip suprantu 13 metu.. tad - mes atsakingi uzh tuos, kuriuos prijaukinom.. jis jas auklejo, gyveno po vienu stogu, autorius myli savo moteri, tad meile jos vaikams turi buti kaip pratesimas.. ir jis, jei jis tikras vyras, privalo buti atsakingas uz tas mergaites..
Papildyta:


tiesa, is kur toks susidomejimas mano intymiu gyvenimu??? Jums reikia patarimo?

Myliu-tai ne atsakymas. Jei jau mylėtų, tai negalvotų apie grįžimą, galvotu kaip iš naujo su tuo žmogum pradėti santykius. Nes pasakymas, kad pažįstu žmogų tiek ir tiek metų, visiškai nereiškia, kad jis žino to žmogaus jausmus ir poreikius.

Šešerius metus mylėjo platoniškai. Tai kas trukdo tai daryti ir toliau?

1. Pragyvenus 13 metų? Esant visiškai žmonos valdomam? Ar maždaug įsivaizduojat tokio tipo santykius? Pabandykite...
2. Trukdo tai, kad buvo kontaktas su kitokiu gyvenimu - kita moterimi. Todėl širdyje atsirado abejonių. Manyčiau žmona greitai jas išraus. O trūko tiek nedaug...

Idomu kaip įmonoma valdyti žmogų su kuriuo neturi nieko bendro (pritrūkau vaizduotės - paaiškink man Medini).

Nė velnio toks kontaktas nieko netrukdo. Gyveno atskirai. 6 metai be sekso.. Tai gal jis ne žmogus, o mazochistas-kamikadzė?

Ar tik pabuvęs su kita suprato, kaip jam buvo fainai kai nesimylėjo tuos 6 metus? Ir įvertino tikrąją meilės jėgą?

1. Na kaip jums paaiškinti... Informacijos per mažai. Bet yra žmonės, kurie yra valdomi ir žmonės, kurie valdo. Gal bus aiškiau, jei prisiminsit moteris, kurios patiria nuolatinį fizinį ir psichologinį smurtą ir gyvena toliau, nes "myli".
2. Trukdo. Kai sužinai, kad įmanomas ir kitoks gyvenimas, tai prie ankstesniojo gryžti yra gana sunku. Čia panašiai jei tau staiga sumažina atlyginimą.
3. Ne, tiesiog sužinojo, kad jis gali būti įdomus ir kitai moteriai, kad kitos moterys taip pat yra įdomios. Kad gyvenimas gali būti kitoks, nei paskurinius 13 metų.

Siūlyčiau dar kartą pagalvoti, ar tikrai norite grįžti pas žmoną...

Vienas netiesioginis patarimas mano ankstesniame poste jau nuskambėjo - išsiaiškinti su žmona ko nori ji, jei jau taip myli

Tik tuomet jo elgesys gali duoti kokių nors apčiuopiamų rezultatų. Akivaizdu, kad pats autorius spėliodamas ką čia jam reiktų daryti, "nepataiko".



Vis dėlto manau, kad abiejų sutuoktinių pareiga išsiaiškinti, jei kas negerai. Pabėgti - pats lengviausias, bet ne protingiausias sprendimas.

Dėl antro cituojamo sakinio - tai vis dėlto "moters pareiga" ar "vienas kito palaikymas"? Mano nuomone, stengtis ar bent bandyti kažką keisti "pareigą" turi tas, kuriam yra blogai, kurio situacija netenkina. Jei "slėpimasis" darbe yra sprendimas, tuomet tiek to, bet nereikia po to stebėtis dėl pasekmių.



1. Yra žmonių, kurie nemoka gyventi nevaldomi. Kai kurie to išmoksta (kad ir Jūsų pateikto antro varianto) pastūmėti , yra tokių kurie taip ir lieka valdomi . Natūralu.

13 metų nesugalvojo ir negalvojo kaip situaciją pakeisti, dabar suprato, kad kažkas negerai. Ir nieko. Nu nepasikeis ta situacija, jei žmogus pats nepasikeis iš esmės.

Autoriui: Kalbėkite, mylėkite, keiskitės, darykite tai, ko anksčiau net nebūtumėt pagalvojęs padaryti... galbūt po kiek laiko suprasite, kad Jūsų žmona - visai ne tas žmogus, su kuriuo galėtumėt būti laimingas O gal ne... Bet nepabandęs nesužinosite

Ar tik ne dėl to, kad žmona išskyrė jį su ta kita, temos autorius ir panorėjo grižt pas žmoną, nes pagalvojo kad jai rūpi. O aš nemanau kad rūpi, manau žmona jo nemyli bet ir kitai 'atiduot' nenori. Gal pasipelnyti nori,gal savimeilė įžeista.