Ar vaikui reikalinga dienotvarkė?

juk ir suaugusiems ji reikalinga

PSICHOLOGO PATARIMAI - VAIKO DIENOS REZIMAS

Karolina Bajoriūnienė,
Psichologijos ir psichoterapijos centro "InVito" psichologė


Kas yra vaiko dienos režimas (dienotvarkė)? Tai – teisingas paros laiko suskirstymas, atsižvelgiant į vaiko amžių, sveikatą, gyvenimo sąlygas ir individualias ypatybes. Režimas svarbus ne tik fiziniam, bet ir psichiniam vaiko vystymuisi. Režimas suteikia vaikui stabilumo būseną, kuri leidžia mažyliui jaustis saugiam. Be to, režimas sukuria tam tikrus pasaulio, į kurį patenka vaikas, orientyrus.


Patarimų, koks turėtų būti vaiko dienos režimas, kaip sudaryti dienotvarkę, randame beveik visose tėvams ir pedagogams skirtose knygose apie vaikų ugdymą. Šiame straipsnyje apžvelgsime ne tik svarbiausius vaiko namų-darželio dienos režimo aspektus, bet ir pasigilinsime į konkrečią situaciją – ikimokyklinuko dienos režimą vasaros mėnesiais ir grįžimą į įprastą darželio ritmą po jų.

Kas svarbiau – vaiko poreikiai ar visuomenė?

Turėdama ilgametę psichologijos praktikos patirtį su mažamečiais vaikais, susidariau tvirtą poziciją – esu UŽ režimą nuo pat pirmųjų vaiko gyvenimo dienų. Šiandien labai populiaru išgirsti gydytojus sakant, kad vaiką reikia maitinti, kai tik jis to nori. Vertinant kūdikystės periodą, mažyliui didelis psichologinis pliusas, kad jo poreikiai patenkinami bet kada ir bet kur. Bet tai yra tik vienas lazdos galas, žiūrint „čia ir dabar“, t. y. šią minutę. Žvelgiant į perspektyvą, turime suprasti, kad vaiką mes auginame ne sau, o visuomenei. Anksčiau ar vėliau jis turės išeiti iš namų – vadinasi, jis privalo mokėti prisitaikyti ir tame svetimame pasaulyje. Juk šeima yra maža visuomenė su savo policija, greitąja, mokykla, taisyklėmis, konstitucija, teismais... Tik ji sudaryta iš dviejų, trijų, keturių ar daugiau asmenų.

Tad kas vyksta? Nuo pat vaiko gimimo mes bet kuriuo savo elgesiu retransliuojame (perduodame) tam tikrą informaciją. Todėl visada skatinu tėvelius gerai apgalvoti kiekvieną savo pasakytą žodį, kiekvieną poelgį, ypač susijusį su vaiku. Tai – nuolatinės žinutės mažyliui, kurias jis priima ir suvokia nepriklausomai nuo jo amžiaus. Tad kalbant apie dienos režimą, savaime kyla klausimas – ką mes norime pasakyti vaikui, jau nuo kūdikystės augindami jį be režimo? Ką jam leidžiame suprasti tokiu savo elgesiu.

Atsakymas paprastas. Mes vaikui tarsi teigiame, kad jo poreikiai yra visų pirma, jie turi būti tenkinami bet kokiomis sąlygomis. Tad jeigu taip, kodėl, kai trejų metų atžala trepsi parduotuvėje, norėdama saldainio ar patikusio žaislo, tėvai kategoriškai atsisako jį pirkti. Jei mes jau nuo kūdikystės įdiegėme mažyliui suvokimą, kad mes tenkiname jo poreikius visada ir visur, – kodėl staiga keičiame savo nusistatymą? Juk jis jau įsisąmonino, kad jam išėjus iš šios šeimyninės visuomenės į plačiąją – jo poreikiai taip pat bus tenkinami ir dažniausiai – nedelsiant. Tada nereikia prašyti, kad vaikas išsėdėtų pamokėlėse, kad negalima laužyti medelio, kad negražu triukšmauti viešoje vietoje. Galbūt jo tokie poreikiai?

Dienos režimas – pagalba kitoms gyvenimo sritims

Apskritai, bet koks režimas – miego, mitybos, fizinio aktyvumo ir pan. – tai, pirmiausia, pagalba visose kitose gyvenimo srityse ir veiklose. Tinkama darbo ir poilsio, veiklos ir ramybės kaita padeda palaikyti darbingumą ir sveikatą, dirbti, mokytis, jausti psichinę ir fizinę gerovę. Net jei vasarojame, režimo reikėtų maksimaliai laikytis. Vaikas turi būti nuteiktas viską daryti tam tikru laiku, įpratintas laiku eiti miegoti, laiku keltis ryte. Rekomenduotina tėvams savo asmeniniu pavyzdžiu rodyti, kad dienos režimas susijęs su tvarkingu gyvenimu, pareiga sau, savo sveikatai.

Be abejo, nereikia į režimą žiūrėti kaip į gestapą – kad lygiai tą ir tą valandą reikią daryti vieną ar kitą numatytą dalyką. Nuolatiniai mažylio varžymai, priekaištai, reikalavimai kelia natūralų jo pasipriešinimą, erzina, slegia, stelbia norą savarankiškai veikti, jaustis laisvam ir nevaržomam. Tėvai turi parodyti, kad vaiko teisės yra neatsiejamos nuo pareigų, Be to, vaikas su laiku turi suvokti, kad, nesilaikydamas dienotvarkės, jis daro žalą pats sau ir savo sveikatai.

Namų ir darželio režimas – darni visuma

Kaip minėjau, šeima – maža visuomenė, ruošianti vaiką išeiti į didesnę visuomenę, su kitomis (kartais – griežtesnėmis) taisyklėmis. Nesant taisyklių namuose, vaikui sunkiau adaptuotis ir darželyje. Jeigu iki darželio nebus režimo, mažylis, patekęs į naują aplinką, jausis kaip žuvis, ištraukta iš vandens. Jis nesupras, kodėl reikia to režimo, iš kur toji nauja tvarka? Kodėl jis turi eiti miegoti, jei nenori? Planuodami vesti vaiką į darželį, tėvai turi atsižvelgti ir paruošti jį tam. Negalime tikėtis iš „laisva dvasia“ auginto vaiko, kad jis, patekęs į darželį, kuriame nustatytas tam tikras režimas, jau žinos ten galiojančias taisykles ir iškart pritaps. Vieniems mažyliams tai bus sunkiau, kitiems – lengviau, bet, iš anksto namuose pradėjus taikyti taisykles (idealu, jei jos taikomos visą laiką), – vaikui nebus tokio šoko ir streso. Maža to, kad jis atskirtas nuo tėvų ir namų, dar ir kažkokios taisyklės, prie kurių jis nepratęs! Paradoksas, tačiau kartais tam, kad ateityje nepatirtų didesnio psichologinio streso, vaikui reikia jau dabar suteikti minimalų stresiuką, kad vėliau jis lengviau adaptuotųsi prie didesnio. Nes grįžus į darželį po „netvarkingos“ vasaros, o ypač – atėjus čia pirmąkart, nerimo ir įtampos tikrai bus.

Apskritai, tėvai prieš leisdami vaiką į darželį, turi suvokti būtinybę būti išvien su šia įstaiga. Turi būti vieninga sistema, darniai integruota į vaiko kasdienybę. Negalima leisti vaikui gyventi dviejuose radikaliai skirtinguose pasauliuose, kur viename iš jų – tvarka ir režimas, o kitame – absoliuti laisvė. Taip vaikui pateikiami dvigubi standartai, kai nebeaiškios ribos tarp to, kas gerai-blogai, leistina-draudžiama. Žinoma, namų ir darželio taisyklės gali skirtis, bet jos neturi būti priešingos.

Vasaros režimas nelygu atostogų režimui

Labai dažnai vasaros metu, kai tėvai atostogauja, kartu su jais laiką leidžia ir vaikas. Jo režimas neišvengiamai daugiau ar mažiau kinta. Jei tai yra ne ilgalaikis dalykas, pavyzdžiui, važiuojama būtent atostogauti, tuomet galima to įprasto režimo nesilaikyti, ir tos atostogos bus laukiamesnės, didesnės. Juk ir suaugusieji laukia atostogų, svajodami užsiimti tik maloniais dalykais, išsimiegoti ir pan. Kodėl gi ir vaikui to neleidus? Tačiau – dėmesio: tai pateisinama, jeigu tos atostogos nepereina į ilgesnį gyvenimo periodą, pavyzdžiui, dviejų ar trijų vasaros mėnesių laikotarpį. Tada reikėtų laikytis bent minimalių režimo taisyklių. Derėtų įvertinti aplinkybes, kad tėvai, gyvendami ir leisdami vaikui gyventi be režimo vasarą, gali sudaryti atžalai įspūdį, kad namuose yra rojus, kur leidžiama viskas, o darželyje – pragaras.

Grįžtant prie režimo po vasaros – kuo mažiau stresorių vaikui

Lankant darželį, sudarytas bendras režimas, prie kurio turi taikytis ir „vyturiai“, ir pelėdžiukai. Tėvai, puikiai pažinodami savo vaiką, žino, kuriai grupei jis priklauso. Todėl, rengiantis po vasaros grįžti į darželį, pravartu į tai atsižvelgti ir iš anksto pradėti mažylį pratinti prie darželio režimo. Kada būtent – priklauso nuo konkretaus vaiko. Jei patirtis rodo, kad mažylis greitai prisitaiko, naująjį režimą galima pradėti taikyti ir likus porai dienų iki darželio ar net tą pačią dieną. Tačiau, jei vaikui per sunku anksti keltis, jis yra „pelėdžiukas“, o rugsėjo 1-ąją septintą ryto jis keliamas į darželį, sudaromas dvigubas..

Kiekvienas stengiamės laikytis daugiau mažiau rėžimo,tuo labiau ir vaikus reikia to mokyti

Na, jei jau taip perdėtai žiūrėt, tai ir gimimas, gyvenimas ir mirtis irgi yra režimas, atrodo sėkmingai auginu du vaikus ir nevadintu to auginimo auginimu pagal dienotvarkę, tiesiog darai tuo metu tai, kas reikalinga.

Vaikui dienotvarke netgi butina!

Sutinku, kad vaikui dienotvarke labai butina.

labas vakaras,
As atejau cia su klausimu, gal patyrusios mamytes pades man ji kazkaip isspresti, mano vaikai siaip yra labai hiperaktyvus, vyresnelis pastoviai linksmas rekia su mazium duodasi o vat pvz tokio paprasto dalyko kaip savarankiskai pavalgyt tingi ir pvz darzelyje visai nevalgo, na kaip suprantu i diena suvalgo tik pvz po pietu miego atsibudus makaronus, namie irgi tingi valgytt maitinu tada valgo ir tai ziuredamas filmukus, na pasekoje ko pv jam dabar tuoj bus 5 metai tai kai gerai lanko darzeli tustinasi kas 4 dienas buna sunkiai o namie dabar serga maitinu pati pastebejau daro kiekviena diena, labai megsta ryte atsibudus iskart koki batona grauzti su medum na iskart saldziai valgo, pati bunu neisibudinus kartais leidziu, bet dabar nusprendziau kad visus sausainius batonus paslepiu nes na neimanoma, kitto maisto mazizau suvalgo tuom uzkimsdamas skrandi, dar didele problema vakarai, kai tik vakaras kokiu 20-21 val tai jiems abiems hiperaktyvumo priepuolis galetu sokineti iki 23 val ir veliau na as tiesa pasakius pati po dienos su hiperaktyviais vaikais krentu jau kokia 20 val. jegu 000 o vaikai rekia saukia dauzosi musasi na viskas buna taip aktyviai kad mane ima tiesiog siutas kaip taip vakare pries pat miega ir na man paciai sveikata jau visai nuo tokiu dalyku parejo kaip ivesti vakare ta rezima? aisku buna kad MB nera ilga laika namie bunu as viena tai 20.30 vaikai daug maz miega o vyras kai buna kazka interi skaito o jie duodasi ilgiausiai net kai vyro pvz siandien nera namie nuo 20 val jiems hiperaktyvumo sesija su riksmais neispasakytais su broliu , na suprantu berniukai broliai nori padukti bet na isivaizduoju kad auklejimas vakare turetu butit kaip elgtis pries miega kad riualas i tualeta atsigert nusivalyt dantis miegot, ai dar ir atsigule pradeda istisai sokineti norim gerti norim i tualeta norim o ano tai issunkta jauciuos juodai nuo tokiu vakaru kaip patarkit elgis vakarais ir aisku vaikai palepintti reiktu kazkaip juos drausmint daugiau bet neklauso ziauriai.

Navaikuibutinas sioks toks rezimas, bet as ir laisves vaikui palieku. Na nenori miegot nustatyta valanda - lai dar valandele pazaidzia. Juk ir suaugisiems kartais sunku uzmigti, ir tada saves juk nebaudziam.

Pagrindinis rezimas pas mus miego ir valgymu atzvilgiu,nes jei miegot einam ne savo laiku vaikas labai irzlus buna.Didysis taip pat turi rezima kada namu darbus daryt,kada gali kompiuteriu zaisti ir tt

Aš pati augau be jokios konkrečios dienotvarkės, todėl ir po šiai dienai mėgstu savo adrbus tvarkytis be jokio konkretaus dienos plano. Tai nėra gerai. Manau, daugiau gyvenime būčiau pasiekusi, jeigu būčiau mokėjusi protingai organizuotis savo darbus. Todėl savo vaikus stengiuosi pratinti planuoti dienos veiklą. Tokie įgūdžiai ypač reikalingi suaugusiam žmogui, o įgyjami turi būti dar vaikystėje.

Manau reikalinga vien del to, kad nebutu palaida bala ir pats jau zinotu, kada valgoma, pamokos ruosiamos, einama gult ir pan...