QUOTE(ZAIKA2 @ 2008 01 12, 20:31)
na geraai pabandykim pakeisti temą.
Taigi šiandien mano mažė apsirgo sloga ir dar kažkas su peršalimu, o auklėtojos aiškina paprasta sloga nors ji jau sunkiai kvėpuoja aš jei namuose būčiau tai jau senai pas gydytojus tempčiau. nervuota buvo bet pas mane atėjo kai pamatė. Žinote šiandien labai pajutau kad reiks dar daug laiko kol aš jai būsiu mama , nes šiandien ji nesileido bučiuojama(nors ir šeip tai daro nenoraia) . bnadžiau pasiguldžiusi ant rankų pasupuoti tai ji išpradžių lyg ir noriai guli o paskui lyg kažką prisiminus , lyg kas su adata jei būtų dūres staigaima raivytis. Prasėdėjo pas mane ant kelių kokią valandą ir visą laiką žaidė su popieriuku (na nematytas dalykas labai idomu) įprasti žaidimai jai šiandien buvo neidomūs ir aplamai šiandien lyg supratau lyg pajutau kad turiu būti laimiga jog ji mane šiandien išviso prisileido.
šaindien labai pajutau kad aš jai svetima . Aš tikiuosi namuose per porą mėnesių tai baigsis. Nors esu skaičiusi kad kūdikiai gali pratintis metus. Kaip pas jus buvo kiek laiko reikėjo kol vaiką galėjote bučiuoti ir myluoti nejausdami jo atsargumo ar nenoro . maniškei dbar 9 mėnesiai
O tu, kai sergi, ar daug ką, net iš savų, nori matyti, net kai esi suaugus, o ne mažas vaikutis?
Papildyta:
QUOTE(laureta @ 2008 01 12, 20:57)
Mano mazylei pakako nepilnu metu. Kai parsiveziau isvis nezaide tris menesius su zaislais. As ieinu namo, ji pradeda verkti. As ateinu pasiimti jos i darzeli, pamato man ir verkia. Eina namo, pamatus nama ir vel pradeda verkti. O kai noredavo sisioti verkia ir nesipraso. Rezultatas yra. Nesileidau manipuliuoja, neleidau rodyti oziuku. O dabar saunuole. Galiu tik didziuotis.
Mano dukra kartais tuštindavosi į kelnaites, nors jai buvo 3 metai ir ji buvo labai protinga. Tuokart toks jos elgesys tikrai nelabai buvo suvokiamas, bet manau, kad tai buvo vidinis protestas prieš pokyčius. Tai buvo taip nesuvokiama ir neįveikiama jokiais įkalbinėjimais, kad kartais liepdavau jai jas skalbti (tipo, pažiūrėk ir suprask, kaip tai "malonu"), nors vėliau baisėjausi tuo, kaip tada elgiausi... Todėl ir sakau, kad visokiam supratimui yra savas laikas ir patirtis. Kai dabar čia rašau, remiuosi patyrimais.
Papildyta:
QUOTE(laureta @ 2008 01 12, 20:57)
Nesileidau manipuliuoja, neleidau rodyti oziuku. O dabar saunuole. Galiu tik didziuotis.
Ipras prie nauju salygu, tik turek kantrybes. Svarbiausia buk salia, apkabink, net jeigu ir blogai daro. Nepamirsk sakyti, kad blogai daro, taip pat reikia ir girti. Nelengva oi kaip nelengva buvo. Bet tai jau praeitis. Svarbiausia yra rezultatas.
Sakyčiau, kad nereikia džiaugtis, kad vaikas visai ima nerodyti ožiukų... Kaip tik suklusti, nes vaikas gali užslopinti savo jausmus, kurie vėliau turės neigiamų pasekmių. Dėl užslopintų jausmų vėlgi remiuosi asmeniniais patyrimais. Mano mama nuolat neleisdavo man verkti... Vėliau ilgai "krapščiausi" iš pasekmių. Bet mama iki šiol nesuprastų, ką darė blogai, todėl jos neskaudinu...
Girti labai reikia, su tuo sutinku, dėl to spaudžiu dešinę ir ne tik...