Ačiū mergaitės už atsakymus
Man taip pat miomos šalinimas laparoskopiniu būdu buvo atliktas rugsėjo 17 dieną, t.y. antradienį, o penktadienį po pažadų, kad laikysiuos lovos rėžimo buvau paleista namo. Antibijotikų man nereikėjo. Vienintelis baubas buvo atėjusios mėnesinės - buvo ypač skaudžios, todėl teko gerti ketavon

Bet nežinau ar nuo jo ar dar dujos nebuvo išsivaikščiojusios man žiauriai pradėjo skaudėti (perštėti lyg būtų rūgščių pripiltas) skrandis, o visas žarnynas lyg sutino. Pradėjus gerti kitus vaistus nuo skausmo, viskas stojo į savo vietas. Dabar mano savijauta tokia lyg nieko ir nebūtų buvę. Randai gyja, labai niešti, bet čia prie malonesnių jausmų pojūčiai

Pagal visą savijautą lyg ir galėčiau jau pradėti kalnus versti (bent jau namie), bet bijau persistengti. Pas operavusį gydytoją kontrolinei apžiūrai bandysiu patekti tik kitą savaitę, nes šią jis atostogauja
Sėdint namie juk visoms mums niešti rankos ką nors daryti

Vat ir nežinau kaip čia man geriau pasielgus - džiaugtis, kad nieko neskauda ir kantriai laukti gydytojo apžiūros po kurios jau pasakys kokiu tempu galiu gyventi?