agneklimjan, man sunku patikėti, kad įsimylėjęs vyras mąstytų apie pasekmes, sukeltas jūsų amžiaus skirtumo. Na tai jiems nebūdinga

Jei "toliau" nėjo, vadinasi paprasčiausiai nenorėjo, tas sukurtas "romatiškasis" variantas nėra labai realus. Nebent pasakytum, kad jis tada buvo vedęs, kas daug ką paaiškintų, ar ne
artev, o aš niekaip negaliu suprasti, kaip galima aukoti save dėl pinigų. Tikriausiai pati sunkiai supranti, ką parašei. Tekėti dėl pinigų? Kad vaikai nekentėtų finansinių nepriteklių? Absurdas. Tai ir savęs, ir vaikų, ir vyro žeminimas.
Žinai, kai vyras - girtuoklis, tai tada nelabai svarbu, kiek jis uždirba ir su amžiumi tai taip pat niekaip nesisieja.
Linux, na kad isšsakei ir savo brandžią nuomonę, tai labai puiku. Bet tai, apie ką tu kalbi (t.y apie nepinamečius vaikus) čia niekas nekalba.

Brrr... jei tau norisi apie tai kalbėti, turėtum užvesti kitą temą. Visi diskusijoje minimi personažai - pilnamečiai.
Keista, kai du protingi žmonės slapstosi nuo žmonių žvilgsnių. Jei aš myliu savo žmogų, man visada malonu su juo bet kur pasirodyti. Ir nuo "žvilgsnių kaip išprotėjusi" nelakstau, tegu žiūri, tegu kalba, kam tai svarbu? Pažiūrės, pakalbės ir tuo viskas baigsis. Kiekvienam svarbiausias yra jis pats. Geras yra posakis "tu niekad nesijaudintum dėl to, ką žmonės apie tave pagalvos, jei tik žinotum, kaip retai jie tai daro".
Vakar labai "į temą" laidą rodė per LRT "negali būti", gal kas matėt? Kaip tik ir kalbėjo, kas sąlygoja apsritai potraukį prie priešingos lyties. Taigi, pagindinė mintis buvo ta, kad žmonės ieško savęs, savo atspindžio priešingos lyties žmogaus veide. Žmogus yra įsimylėjęs savo atvaizdą (narcizmas) ir pamatęs tai, kas jį nors dalele atkartoja, susižavi. Yra toks mokslas(?) fiziognomika, nagrinėjantis veido bruožų atitikimą tam tikroms charakterio savybėms.
Buvo aptarta ir dar viena versija - tai gimdytojų įtaką vėlesnoam partnerių pasirinkimui. Taigi, jei dukrytę ir tėvelį sieja labai artimi santykiai, vėliau tokiai mergaitei labai sudėtinga bendrauti su vyresniais ir apskritai vyrais, kadangi kiekviename partneryje neva ieškoma to tėvelio (vyro idealo), tačiau itymus gyvenimas su juo nėra įmanomas, kadangi pasąmonė kuria asociacijas ir artimesni santykiai nustumiami kaip kraujomaišos galimybė. Tai čia taip būna toms, kurios pasirenka partneri panašų į tėvą. O jei partneris priešingo tipo, tai gal tuomet viskas ok?
Visų šitų dalykų mokslinio vertinimo kol kas, kaip supratau nėra (o gal ir būti negali?). Tačiau tikimybė, jog versijos pasitvirtins, yra didesniė nei atsitiktinė.
as cool as a cucumber