Pažink savo protą

Kaip joga žiūri į džiaugsmą?

Yra proto džiaugsmai ir džiaugsmai už proto ribų.
Protas džiaugiasi nuo sėkmės, pergalių, pasiekto tikslo – sėkmingai užsidirbau, nusipirkau, konkurentus nugalėjau, aplenkiau, gyvenu geriau nei kiti, madingiau apsirengęs, aukštesnes pareigas užimu, daugiau prikaupiau, esu stipresnis, pranašesnis, žmona gražesnė, vyras daugiau litų užkalantis, vaikai indigo, teisybę įrodžiau ir t.t.

Džiaugsmas už proto ribų, tai džiaugsmas nuo paties proceso ir vienybės pajautos.
Nieko nenugalėjau bet su malonumu pasimankštinau, su apetitu pavalgiau ir t.t.
O džiaugsmas nuo vienybės pajautos, tai kai daliniesi savo atrastais skanėstais su kitais ir nežinai kodėl tai darai...Malonu ir tiek... Maloniai pabuvome kartu, pabendravom, man gerai kai tau gerai ir t.t.

Kai žmoguje stimuliuojasi, tonizuojasi IN procesai, tai mes tampame jautrūs savo vidiniam kosmosui – savo vidiniams procesams,(sau), o kai JAN procesai, tada tampame jautrūs savo išoriniam kosmosui – kitiems.

In ir Jan yra vienodai svarbu ir vienas kitą papildo, bet jie nesuderinami vienu ir tuo pačiu metu!

Jeigu yra tikslas, tai nebus malonumo nuo proceso ir atvirkščiai....
Arba , jei vienu metu pradės reikšti savo norus mumyse esantis egoistas ir altruistas, tai mes persiplėšime nuo prieštaravimų ir kentėsime...

Todėl jogoje, cigun labai svarbu netonizuoti vienu ir tuo pačiu metu IN su JAN, jeigu nenori vietoj kokybiškų sąmonės būsenų gauti destrukciją...

kaip sielvartas gniuždo, taip džiaugsmas gali susprogdinti iš vidaus

Jei ką domina savojo proto suvaldymo tema, galiu pasiūlyti A.Kurpatov knygą ,,Brangiausiai kainuojančios iliuzijos''. Parašyta rusų psichoterapeuto labai paprastai ir aiškiai, kalbama apie kančios, tarpusavio supratimo, meilės, laimės iliuzijas, yra apie ką pamastyti .

Klausimas specialistams- kaip susiję valia ir protas?

Sveikinu visus supermama forumo dalyvius su Kalėdom ir Artėjančiais Naujaisiais Metais!

Sveikinimų būtina klausytis su garsu!

SVEIKINU!
Sveikinu dar kartą!
Ir dar kartą!

Taip ir yra

Temos pavadinimas kažkoks nelabai, nes iki šiol manęs neviliojo, galvojau kažkas užsiima sausa psichologija, bet čia visai nieko bandymas pasakyti žmonėms, kad galima gyventi kitaip Galėtų būti temos pavadinimas "išmokime teigiamai mąstyti".

Štai iš kur Rokiškio monstras atsirado

Vandenie, o kam atidarei temą, jei nuo 23 psl. viską sugadinai, ar kantrybė išseko, kas reiškia, kad, deja, pas tave irgi linijinis protas veikia?

Atsakymą jau gavau.

IN ir JAN poliarizacija

Dalyvaudamas įvairiuose forumuose susijusiuose su žmogaus pažinimu, morale, religija, ezoterika, joga, cigun atlikau psichologinį eksperimentą...

Kiekvienas galite prisiminti dvi priešingas savo būsenas. Būna kai viskas gyvenime nuostabu taip kaip yra ir kita visiškai priešinga būsena kai atsiranda nepasitenkinimas, priekaištai, kritiškumas, neigimas. Tai dvi skirtingos viena kitą išjungiančios poliarizacijos – jan ir in. Kaip vienu metu negalime įkvėpti ir iškvėpti, lygiai taip pat negalime vienu ir tuo pačiu metu būti in ir jan poliarizacijoje. Visąlaik esame tik vienoje iš jų –in arba jan.

Bet koks gyvenimo įvykis yra joks! Įvykiai situacijos priklauso nuo mūsų būsenos! Vienoje ir toje pačioje situacijoje du žmonės gali į ją reaguoti visiškai priešingai. Reakcija priklauso nuo mūsų būsenos, kuri yra tuo momentu. Pasikeitus būsenai gali pasikeisti ir reakciją į visą tą patį.

Paimkime pavyzdžiu diskusijas forumuose ir paanalizuokime.
Tikėti žmogumi ar abejoti? Nepastabus žmogus pasakys, kad tai priklauso nuo to, kuo tikėti?
Bet juk, bet kokia informacija kaip ir bet koks gyvenimo įvykis, situacija yra jokia! Informacija kaip ir gyvenimo įvykiai, situacijos priklauso nuo mūsų būsenos.
Būdami nuostabiame dvasios pakylėjime – jan poliarizacijoje – mes tikime kitu žmogumi!

Jeigu jus būsite in poliarizacijoje, tada tikrinsite, filtruosite informaciją per savo patirtį, žinias – savo filtrą. Filtracijos laipsnis ir parodo jūsų skepticizmo, užsidarymo nuo naujo, nuo savo išorinio pasaulio laipsnį! Kuo gilesnis užsidarymas tuo daugiau nepasitikėjimo, abejonių ir kritiškumo.

Esantis jan poliarizacijoje tikės jumis ir nereikalaus jokių įrodymų, o esantis in poliarizacijoje būtinai pareikalaus iš jūsų patikslinimų, įrodymų. Bet manau dabar jums aišku, kad jam jokių įrodymų išties nereikia! Tai ko gi jam iš jūsų reikia? Jam reikia, kad jus savo supratimą, mąstymą, pasaulėžiūrą pakeistumėte pagal jo! Paprastais žodžiais tariant, jus turite tik vieną šansą – įtikti!

Jeigu įtiksite – susilauksite komplimentų, kad esate protingas. Jei atsisakysite įtikti, tada turite užsičiaupti arba prasidės ginčas. Jeigu įsivelsite į ginčą, tai sustiprinsite savo atžvilgiu kritiką ir neigimą. Prašantis iš jūsų ,,įrodymų“ pradės jus dar labiau neigti! Jeigu būsite atkaklus, tai susilauksite ironijos, pasišaipymų... Jeigu tas, kuriam jus įrodinėjate turi ant jūsų kažkokią valdžią, tai susilauksite sankcijų, jėgos panaudojimo. Nesunku suvokti, kad neigimas jūsų atžvilgiu jau buvo pačioje pradžioje, kai tik jums buvo bandoma išaiškinti, pagrįsti, kad jus truputėli klystate... Ne taip truputėli suprantate temos esmę, ne taip mąstote, jaučiate, kalbate, rašote, elgiatės ir t.t. Jau tada nebuvo pasitikėjimo jumis. Bet jums buvo suteikta galimybė, malonė susiprasti ir pasitaisyti, tai yra nustoti išsakinėti kitokį savo požiūrį ir priderinti savo pasaulėžiūrą prie to žmogaus į kurį kreipiatės...

Išvada: nesikreipkite į tą žmogų, kuris jumis netiki, abejoja.

Nebent turite tikslą treniruoti savybę – prisitaikyti prie kitų mąstymo, supratimo, pasaulėžiūros.

Neįrodinėkite tiems, kurie jumis abejoja. Jumis patikės tik tas, kuris tiki jumis. Paprastais žodžiais tariant: tikima tik tais, kuriuose suranda savo! Tokio pastebėjimo fakto užtenka pakankamai, kad suvokti ko siekia besiginčijantys... Ir manau dabar nesunku suvokti, kad netikinčiam jumis įrodyti, kad jus kitaip jaučiate, suprantate yra nerealu. Esmė yra dviejose skirtingose poliarizacijose in ir jan.

Netikinčiam jumis turite įtikti. Ir viską apie ką jus kalbėsite jis turi perleisti per savo filtrą. Koks jo proto išsivystimo lygis, tokie reikalingi ir įrodymai. Kuo daugiau žmogus prisiskaitęs knygų, eruditas, tuo griežtesnis jo filtras. Paprastam žmogeliui paaiškinti lengviau. O eruditas, intelektualas pareikalaus pakankamai pagrįsti. O ką reiškia pakankamai? Teisėjo vaidmens juk imasi tas, kuris jumis netiki, o tiki tik savo supratimu, patirtimi, savo žiniomis. Jis ir diktuos sąlygas jums, kaip ir kiek turite jam pagrįsti... Jis sprendžia kas yra pakankamai, o ne jūs... Ir tame visame pagrindimo procese, neegzistuoja abejojimo ir tikėjimo procentais! Arba jumis tiki arba ne. Jeigu tiki, įrodymai nebereikalingi. O jeigu netiki, turite dvi galimybes - užsičiaupti arba įtikti.


Žmogaus sąmonei(ir protui) patinka kai nėra kliūčių. Tai jan poliarizacija. Esant jan poliarizacijoje gyvenimas teka be kliūčių.
Susidūrus su kliūtimis; sociumo reikalai, bendravimas, kitoniškumas, įvykai ne pagal mus - žmogus kaip tekanti upė apgaubia kliūtį ir teka toliau.

Arba įvyksta užsidarymas nuo savo išorės - in poliarizacija.

Taigi, susidūrę su problemomis išoriniame pasaulyje mes jas apgaubiame, apeiname kaip tekanti upė akmenį ir tekame toliau – išliekame jan poliarizacijoje. Arba galime užsidaryti ir pasinerti į proto pasaulį - prasidės galvojimas ką daryti? Įsijungia proto pasaulis, kuris ieško išeitis, atgal į realybę, tą nuostabų egzistavimą, kai gyvenimas tekėjo be kliūčių. Proto pasaulis ir realus gyvenimas yra dvi visiškai skirtingos realybės. Įsijungus proto pasauliui, šviesuliu ir vedliu tampa žinios! Žinios yra šviesa proto pasaulyje! Pats protas ir yra pats sau, šviesulys! Niekas nelaiko savo proto kvailiu, niekšu, nusikaltėliu, žemo lygio, prievartautoju, neišmanėliu, tamsuoliu ir t.t.

Tas ,,šviesulys“ ir žino kas yra teisinga – neteisinga, dvasinga – nedvasinga, gera – bloga, išmintinga – kvaila, melas – tiesa... Tas ,,šviesulys“ ne tik žino, kad jis ,,šviesulys“, bet ir įsižeidžia jei kažkas mano, kad gali būti ir kitaip... ,,Šviesulys“ nuo manančių kitaip turi gynybinę artileriją, tai kritika, argumentai, įrodinėjimai, ironija, neigimas. ,,Šviesulys“ pats laiko save ,,šviesuliu“, todėl visi, kurie supranta, mąsto kitaip yra tamsuoliai, klystantys, paskendę nuodėmėse, žemo lygio, kvailiai, amoralūs, egoistai ir t.t.

Manau, kad visa tai yra kiekvienam gerai pažystama... Viso šito ,,gero“ - diskusijų, ginčų apie tai kas teisinga – neteisinga, kvaila – išmintinga, amoralu – dvasinga , tiesa – melas, naudinga – ne naudinga kiek tik nori! Diskusijos, knygos(šventraščiai), įvairūs mokymai, mokytojai, koncepcijos ir t.t.

Bet visi, kurie pasineria į tai, beda patys į save pirštu, kad jie realybėje susidūrė su kliūtimis, prarado gyvenimo džiaugsmą ir pasinėrė į proto pasaulį, kuriame vyksta paieška, kaip sugrįžti atgal į realybę, kurioje gyvenimas tekėjo kadaise džiaugsmingai, buvo dvasinis pakylėjimas, gyvybingumas, optimizmas, meilė, - jan poliarizacija. Visi mokytojai pamokslautojai, moralistai yra giliame užsidaryme ir visos jų kalbos apie dvasingumą, besąlygišką meilę ir t.t. tevyksta jų proto pasaulyje, bet su realybe išoriniame pasaulyje jų gražūs žodžiai neturi nieko bendro...

Maži vaikai yra pagrinde poliarizuoti į jan. Jie vystosi! Kokios savybės dominuoja jan poliarizacijoje?
Draugiškumas, nėra kritiškumo, moralizavimų, pamokslavimų...

Mes ne maži vaikai, todėl suaugęs esantis jan poliarizacijoje neįsižeidžia, nejaučia pažeminimo, jis nesiginčija, neįrodinėja savo teisybės, nesistengia kitam primesti savo tiesų, pasaulėžiūros, nuomonės, jis nevertina kitų hierarchijos skalėje, nesistengia atstovėti savo tiesų, supratimo, nuomonės, nesistengia primesti kitam savo supratimo ramstydamasis autoritetais ir t.t. Esančiam jan poliarizacijoje visi yra skirtingi, bet lygus. Nėra aukštesnio – žemesnio lygio, reikšmingesnių, pripažintų, svarbesnių ir t.t. Esantis jan poliarizacijoje jau yra lygybės išmintyje. Jis nesiaukštins prieš kitus ir yra tolygiai, draugiškai atsidaręs kitų atžvilgiu.

Jan poliarizacijoje ir slypi dvasingumas, meilė, altruizmas apie kurį ginčijasi, diskutuoja, įrodinėja, pamokslauja, moralizuoja esantys in patologijoje Vieni šneka, įrodinėja dvasingumą, o kiti tuo gyvena.

Vieni propaguoja meilę, altruizmą, o kiti myli. Todėl, atskirti lengva. Kuo daugiau gražesnių žodžių apie dvasingumą, besąlygišką meilę, tiesą, tuo labiau žmogus parodo į save pirštu, kad jis gilioje in patologijoje. Kuo gilesnė in patologija, tuo mažiau šansų į savo naują, kitonišką... Naujos galimybės

bus atmestos kaip melas, nedvasinga, neteisinga, amoralu, tuščios fantazijos ir t.t. Kaip minėjau anksčiau, su esančiu gilioje in patologijoje nėra apie ką diskutuoti, jus turite šansą tik jam įtikti.

Toks žmogus yra nuo naujo užsidaręs ir pripažįsta tik savo supratimą, patirtį, žinias.

Nuo naujo, kitoniško, nesuprantamo pas jį įjungta stipri gynybinė reakcija! Gynybinė reakcija yra pagrindinė kliūtis tobulėti, vystytis. Žmogus kovoja, stengiasi atstovėti tik savo žinias ir patirtį, savo seną ir įprastą. Tokie žmonės yra giliai patologiški, o visos jų kalbos apie besąlygišką meilę, dvasingumą, gerus darbus, tiesas, moralę, Dievo įsakymus, altruizmą yra patologijos patvirtinimas. Jie tuo negyvena, o tik įrodinėja kitiems tai. Tokie žmonės kovoja patys su savimi ir kitais, presuoja patys save, sekina pozityvias emocijas, sukausto organizmą, sensta, serga, kenčia ir miršta anksčiau laiko.

Jan poliarizacijoje įvyksta atvirkštinis procesas, todėl visi, kurie buvo prie to pribrendę, pasiruošę, juos Jėzus Kristus išlaisvino, išgydė nuo įvairiausių ligų ir t.t. Neveltui Jėzus pabrėžia, kad jo mokymas ne sveikiems bet ligoniams! Įspraudę patys save į savo tiesas, teisybes, nepripažįstantys savo naujų galimybių – esantys in patologijoje ir yra tie ligoniai. Kuriems ir yra skirti visi Šventi raštai, mokymai, koncepcijos, metodai ir visų mokymų esmė ta pati, kaip paimti save už ausų ir ištraukti iš in patologijos į jan procesus. Kai tik poliarizacija pasikeis – išsispręs ir problemos, pasitaisys sveikata, išnyks nepasitenkinimas, kančios. Kaip Jėzus Kristus sako: pirmiausia ieškokite dangaus karalystės, o visa kita bus pridėta! Esant in patologijoje yra vienintelis šansas, paleisti savo seną patirtį ir pereiti į kitą fazę – sužadinti savyje jan poliarizaciją . Jeigu tai pavyks, tai sugrįš gyvenimo džiaugsmas, gyvybingumas, optimizmas, pozityvios emocijos ir t.t. Abi poliarizacijas in ir jan galima sąmoningai valdyti. Ir nelaukti kol ateis gyvenimo džiaugsmas, optimizmas, meilė, gera nuotaika, savijauta...

Bet jeigu manote, kad galima jan energijos gauti tik išnaudojant savo protą, (skaitant knygas, klausantis paskaitų, diskutuojant), tai veltui gaišite laiką. Kalbėsite, diskutuosite, įrodinėsite, vieni kitiems patarinėsite, pamokslausite, keisitės nuomonėmis, bet jan taip ir negausite! Knygos, mokytojai tik stimuliuos jūsų protą! Bet negavus jan poliarizacijos, stimulas greitai baigsis. Todėl daugelis ieškančių ir laksto nuo vienos knygos, mokytojo prie kito. Vis tikimasi gauti jan dykai – pasiklausysiu, paskaitysiu ir gal nubyrės... Deja, joks mokytojas nepajėgus įpūsti jums savo turinio. Nėra tokių mokytojų, kurie gyventų už mus.

Kur gi išeitis esančiam in patologijoje?

Protas turi savybę mąstyti, jis moka galvoti. Tai ir galima išnaudoti pirmame etape. Galima viską apmąstyti ir išnaudoti savo protą ne kaip visažinį, bet stebėtoją. Stebėti ir sekti savo reakcijas į įvykius, situacijas, bendraujant su kitais žmonėmis. Jeigu pagausite save, kad pradedate kritikuoti, neigti, tai protas tuojau pat taps jūsų draugu, naudingu stebėtoju. Jus sustabdysite patys save ir vėl pasuksite save į jan poliarizacijos pusę. Šis metodas labai panašus į Barono Miunchauzeno metodą, kai jis pradėjo skęsti pelkėje, tai pats paėmė save už ausų ir ištraukė! Kitais instrumentais traukiant save iš pelkės taps rega, klausa, uoslė, kvėpavimas, skonis, kūnas, pasirąžymo pojūtis... Tai pagrindiniai gyvybingumo, energingumo, geros savijautos instrumentai! Sąmoningai išnaudojant savo kvėpavimą, pasirąžymo pojūtį, galima harmonizuoti savo vidinių organų veiklą, keisti savijautą, pasikrauti gyvybingumu, išsilyginti, harmonizuotis ir t.t. Teks prisiminti, kad jus turite savo kvėpavimą. Kvėpuojame visi, bet ne visi jaučiame iš savo kvėpavimo proceso malonumą. Jeigu malonumo nejaučiame kvėpuodami, rąžydamiesi, regėdami, klausydamiesi, uostydami, ragaudami, judėdami, tai liudija, kad jus neigiate gyvenimo procesą ir esate savo proto vergas. Visas jūsų džiaugsmas tik nuo pasiekto tikslo, pergalių, susireikšminimų, sėkmės - tų įvykių, situacijų ir žmonių, kurie įtinka jūsų proto reikalavimams.

Prisiminkite vaikystę. Buvo kliūtys, bet viskas į naudą, tai mus vystė. Gaunasi, kad nebuvo jokių kliūčių, bet viskas kas vyko ne pagal mus – formavo mus. Vietoj gynybinės reakcijos dominavo

betarpiškas laukimas gyvybingų, naujų procesų, atsivėrimas išoriniam pasauliui, pasitikėjimas, tikėjimas... Nebuvo neigimo kitoniškam, naujam...

Jan poliarizacijos išmokti, nusipirkti, perskaityti, suprasti, padovanoti neįmanoma.

Kiekvienas tik pats gali pagimdyti save iš naujo, naujoje kokybėje. Teks prisiminti, atgaminti tą kokybišką sąmonės būseną ir tik esant tokioje fazėje atsiveria galimybės į savo naujas galimybes.

Tik esant tokioje sąmonės būsenoje, (fazėje) diskusijos įgauna naują kokybę.
Gynybinę reakcija, skepticizmą pakeičia pasitikėjimas, stimulas, užsidegimas, tikėjimas, lygybės išmintis...


Tik mūsų pačių tikėjimas gali neįmanomus dalykus paversti realybe.

kopypasta per kelias temas varai?

Jooooooo...O tereikėjo linką įmest, būt pažiūrėjęs kam įdomu. Kiek toleruos tokius daug vietos užimančius tolius?

Tekstas įmestas tų žmonių, kuriems įdomu patogumui cituoti, tai kas jiems aktualu, pasirinktinai.