labutis visoms, matau visos laukiat gandru ir nevisoms sekasi

, papasakosiu apie musu laukima, gal paguos
Pries 8 metus pagimdziau sunu, netyciuka, buvo labai judrus ir sunkiai auginamas vaikas

, Tris metus vaiku nenorejau, o paskui pradejo ir man ir vyrui kirbeti mintis del dukrytes, nustojom saugotis, praejo metai - nieko ner

, gandrai aplenkinejo mus, drauges viena po kitos gimdesi antrus vaikiukus, o mes ne

, pradejau lankytis pas daktarus, skyre vaistu skatinanciu pastojima, liepe matuoti temperaturas ir t.t. - bet po metu vargo - vaikiuko ner

, galu gale issiunte gydytis nevaisingumo (rado kazkoki augliuka kuris ju nuomone ir trukde pastoti), bet kai suzinojau kainas - nuleidau rankas ir toliau stengemes - mylejomes grieztai pagal grafika, o vaikiuko kaip ner taip ner

, nurimom abu prarade visas viltis ir pasiemem mergyte is vaiku namu, bet po menesiu paeme ja is musu

Verkem abu su vyru ir nusprendem, kad uzteks ir vieno vaiko, juk ir tai yra daug

, pradejom keliauti, nes jis jau ne mazas, dirbti normaliai - ir ka jus manot - po keliu metu, visai netiketai - ryte nuejusi i parduotuve, mane supykino nuo surelio kvapo, kuris buvo supakuotas ir tikrai nekvepejo

, gryztant su drauge namo, uzsukom i vaistine testo (drauge priverte, nes as tai galvojau kad esu ko uzvalgiusi - sutarem, kad mokes ji, o jei testas teigiamas - grazinsiu dvigubai

), nelaukiau as to rytinio - padariau vos gryzusi - ir ka manot - II juosteles, o jau kokios ryskios ir kaip greit

, verkiau, juokiausi ir kitaip is proto krausciausi. Dabar dukrytei ne uz ilgo bus 2 metukai, esu tikrai laaaabai laiminga, matyt taip nutiko todel, kad norejau dukrytes, o tai buvo pats tinkamiausias laikas kai ji mus pasirinko
Sekmes visoms ir laimingu II juosteliu kuo greiciau, jos matyt laukia, kada tinkamesnis momentas jums ir jusu leliukams

Žiūriu į save veidrodyje ir galvoju - " ir kam atiteko tokia laimė..." , užlipu ant svarstyklių - "...ir dar tiek jos daug..."