Ar keisti įvaikinto vaiko vardą

#217
QUOTE(Ute @ 2013 09 04, 13:39)
Nuotaika, dar iškeliu temą apie vardo keitimą.

mes kaip laukem savo mazyles buvom sugalvoje keleta vardu.kaip gavom pasiulyma ir pamatem mergyte suzinojom varda na ir palikom toki.nezinau kas jai dave si varda nes biologine motyna paliko mergaite pagymdzius kazkaip tiko jei tas vardas.
Atsakyti
#218
Mes kaip saviskio laukem, tai galvojom, jeigu jau tikrai bus negrazus vardas tuomet keistumem, sulauke pasiulymo, net sekundes nesuabejojom, kad reikia ji ir palikti, mano, vyro ir vaiko vardai prasideda ta pacia raide.
Tai dabar taip juokingai zmones (tie kurie nezino apie ivaikinima) sako specialiai toki pasirinkot smile.gif
Atsakyti
#219
Mes planuojam varda pakeisti, nebent sutaptu su musu isrinktu. Tai bus musu vaikas, tai, manau, ir vardas turi buti isrinktas musu...
Atsakyti
#220
Manyčiau, kad vardas- tai tas menkas trupinėlis, kuris vaikui lieka jo. Jis ir taip iš savos praeities neatsineša nieko, tik tą praeitį, kurios vardo keitimas nesunaikina. Man toks noras keisti vaiko vardą įvaikinant panašus į norą ignoruoti vaiko praeitį. Nepavyks...bandymų pasekmės skaudžios. Praeities ignoravimu nelaikau vien įvaikinimo fakto slėpimą, bet ir daugelį emocinių aplinkybių, kaip ir tą, kad vaikas visgi ne mūsų, bet mes jį auginam. Nuo įvaikinimo fakto jis netampa mūsų (gal tik juridiškai smile.gif ). Ir, betgi, vis dėlto ...manau negalėtų būti labiau mano jokie vaikai labiau negu tie, kurie yra mano smile.gif. Taip juos myliu.
Vardą vieno keitėme tik pakeisdami į lietuvišką formą, nes buvusioji mano aplinkoje kėlė labai daug nuostabos, kuri trikdė vaiką.
Atsakyti
#221
QUOTE(Sunute @ 2013 09 04, 19:04)
Manyčiau, kad vardas- tai tas menkas trupinėlis, kuris vaikui lieka jo. Jis ir taip iš savos praeities neatsineša nieko, tik tą praeitį, kurios vardo keitimas nesunaikina. Man toks noras keisti vaiko vardą įvaikinant panašus į norą ignoruoti vaiko praeitį. Nepavyks...bandymų pasekmės skaudžios. Praeities ignoravimu nelaikau vien įvaikinimo fakto slėpimą, bet ir daugelį emocinių aplinkybių, kaip ir tą, kad vaikas visgi ne mūsų, bet mes jį auginam. Nuo įvaikinimo fakto jis netampa mūsų (gal tik juridiškai smile.gif ). Ir, betgi, vis dėlto ...manau negalėtų būti labiau mano jokie vaikai labiau negu tie, kurie yra mano smile.gif. Taip juos myliu.
Vardą vieno keitėme tik pakeisdami į lietuvišką formą, nes buvusioji mano aplinkoje kėlė labai daug nuostabos, kuri trikdė vaiką.

drinks_cheers.gif
Atsakyti
#222
QUOTE(Sypsena777 @ 2013 09 04, 18:06)
drinks_cheers.gif

Aisku, kad negalima ignoruoti vaiko praeities, bet, nemanau, kad pastoviai reiketu ir priminti apie ja. Kadangi turiu savo biologine dukryte, tai noreciau, kad vaikai nejaustu skirtumo. Neisivaizduoju, kaip tokiu atveju galeciau akcentuoti, kad tu nesi mano, as tik tave auginu... Tikro vardo neslepciau, bet noretume isrinkti ji patys kaip ir savo dukrytei isrinkome. Jei duodame savo pavarde, noretume duot ir varda! Aisku, cia kiekvieno pasirinkimas ir tai tik musu seimos nuomone.
Atsakyti
#223
QUOTE(Moncyte @ 2013 09 04, 18:46)
Aisku, kad negalima ignoruoti vaiko praeities, bet, nemanau, kad pastoviai reiketu ir priminti apie ja. Kadangi  turiu savo biologine dukryte, tai noreciau, kad vaikai nejaustu skirtumo. Neisivaizduoju, kaip tokiu atveju galeciau akcentuoti, kad tu nesi mano, as tik tave auginu... Tikro vardo neslepciau, bet noretume isrinkti ji patys kaip ir savo dukrytei isrinkome. Jei duodame savo pavarde, noretume duot ir varda! Aisku, cia kiekvieno pasirinkimas ir tai tik musu seimos nuomone.

Jūs norėtumėte...o ar norėtų vaikas. Kokią žinią jam siunčia informacija, kad buvo pakeistas vardas Gal kad aš toks, koks buvau jiems nebuvau geras, tai ir mano genetika negera...ar gali vaikas tai pakeisti - nebent apsimetinėjimu ir pozavimu prieš save.

Priminti ir nereikės: jei neslėpsite, pats gyvenimas primins tiek, kiek reikia:). Nuolatiniai klausimai apie gyvenimą, aplinką. Mokykloje prasideda temos: į ką aš panašus, kodėl žmonės panašūs. Dar prieš tai "iš kur aš atsiradau" tobulėjanti kasmet. Po to kas yra tikra ir netikra, kodėl, kokio tikrumo aš noriu. Visa tai jau iki devynerių įvyksta smile.gif. Nu ir nieko - yr aplinkui artimai su mumis bendraujančių su biologiniais vaikais, lygina maniškiai santykį (bent dičkiukas tai tikrai). Man smagu, kad jo išvada - "nu ir kas, kad įvaikintas - jokio skirtumo, kaip atėjai pas tėvus smile.gif" To siekčiau, jei mūsų šeimoje būtų kitaip atėjusių vaikų.

Suprantu Jūsų norą. Aš taip pat pradžioje panašiai mąsčiau. Vardus buvau sugalvojusi - išsvajotus SAVO vaikams. Realybė yra tokia, kad jie mano tik tiek kiek mano ir niekada nebus tiek pat ir taip pat kaip bio (net jei jų būtų) . Noras geras, kad būtų taip pat, bet nebus.Tiesiog negali būti tai, ko nėra. Viskas, ką galite, tai mylėti tiek pat ir taip pat - iki begalybės ir patirti džiaugsmą iš to. Labai to linkiu.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Sunute: 04 rugsėjo 2013 - 19:07
#224
Mes vardą keitėm,tam buvo priežasčių,bet nei įvaikinimo fakto,nei ankstesnio vardo slėpti nesiruošiam,o vaiko praeitis,atėjus į naują šeimą nedingsta,žinom apie jo šeimą ir jei tik bus abipusis noras,suteiksim visas galimybes bendrauti.
Atsakyti
#225
QUOTE(Sunute @ 2013 09 04, 19:04)
Manyčiau, kad vardas- tai tas menkas trupinėlis, kuris vaikui lieka jo. Jis ir taip iš savos praeities neatsineša nieko, tik tą praeitį, kurios vardo keitimas nesunaikina. Man toks noras keisti vaiko vardą įvaikinant panašus į norą ignoruoti vaiko praeitį. Nepavyks...bandymų pasekmės skaudžios. Praeities ignoravimu nelaikau vien įvaikinimo fakto slėpimą, bet ir daugelį emocinių aplinkybių, kaip ir tą, kad vaikas visgi ne mūsų, bet mes jį auginam. Nuo įvaikinimo fakto jis netampa mūsų (gal tik juridiškai smile.gif ). Ir, betgi, vis dėlto ...manau negalėtų būti labiau mano jokie vaikai labiau negu tie, kurie yra mano smile.gif. Taip juos myliu.
Vardą vieno keitėme tik pakeisdami į lietuvišką formą, nes buvusioji mano aplinkoje kėlė labai daug nuostabos, kuri trikdė vaiką.


visus vaikus be išimties tik auginam. Biologinius, nebiologinius auginam tam, kad jie išmoktų gyventi be mūsų, kad išmoktų gyventi nuo mūsų nepriklausydami, taptų nuo mūsų nepriklausomais- tokia realybė.
Juridinis skirstymas apsprendžia tik turtinius santykius.
Atsakyti
#226
QUOTE(Zuiketukas @ 2013 09 04, 19:15)
Mes vardą keitėm,tam buvo priežasčių,bet nei įvaikinimo fakto,nei ankstesnio vardo slėpti nesiruošiam,o vaiko praeitis,atėjus į naują šeimą nedingsta,žinom apie jo šeimą ir jei tik bus abipusis noras,suteiksim visas galimybes bendrauti.

pritariu. Vardo keitimui turi būti rimtos, t.y. su vaiko interesais susijusios priežastys. Maža kas mums gražu ir ko norime...
Papildyta:
QUOTE(alfija @ 2013 09 04, 19:48)
visus vaikus be išimties tik auginam. Biologinius, nebiologinius auginam tam, kad jie išmoktų gyventi be mūsų, kad išmoktų gyventi nuo mūsų nepriklausydami, taptų nuo mūsų nepriklausomais- tokia realybė.
Juridinis skirstymas apsprendžia tik turtinius santykius.


Ne, juridinis skirtumas apsprendžia ir emocinius santykius. Turtinius santykius nesunku keisti belekaip - tam yra gausybė įrankių. Su emociniais sudėtingiau smile.gif. Aš auginu dar ir tam, kad pati patirčiau emocinį katarsį smile.gif. Tampa tik daugiau mažiau turtiškai nepriklausomi. Emociškai priklausomi išlieka. Bent aš labai priklausoma ir tuo esu laiminga.

Čia diskusija panaši į tai kas labiau myli -susituokę, ar sugyventiniai smile.gif.
Grįžtant prie vardų keitimo, nemanau, kad verta naudotis ta juridine galimybe be rimto pagrindo. Pamąsčiau, kad čia panašiai kaip ir sutuoktinio prieš tuokiantis paprašyt vardą pasikeist smile.gif. Gi būna, keičia, jei pavardė neįmanoma normaliam standartiniam sociume egzistuot, bet dėl noriu-nenoriu, gražu - negražu. ar svajojau vyrą turėt tokiu vardu....
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Sunute: 04 rugsėjo 2013 - 20:01
#227
QUOTE(Sunute @ 2013 09 04, 20:55)
pritariu. Vardo keitimui turi būti rimtos, t.y. su vaiko interesais susijusios priežastys. Maža kas mums gražu ir ko norime...
Papildyta:
Ne, juridinis skirtumas apsprendžia ir emocinius santykius. Turtinius santykius nesunku keisti belekaip - tam yra gausybė įrankių. Su emociniais sudėtingiau smile.gif. Aš auginu dar ir tam, kad pati patirčiau emocinį katarsį smile.gif. Tampa tik daugiau mažiau turtiškai nepriklausomi. Emociškai priklausomi išlieka. Bent aš labai priklausoma ir tuo esu laiminga.


Sunute, tu gal terminus painioji, nes jei tu laimiga suaugusiam amžiuje tame, kad tu emociškai PRIKLAUSOMA, tai tu nesuaugus ir nebrandi. Ir be šansų subręsti.
Palaikyti emocinį ryšį- tai nereiškia būti nuo jo priklausomu.
Atsakyti
#228
QUOTE(alfija @ 2013 09 04, 20:03)
Sunute, tu gal terminus painioji, nes jei tu laimiga suaugusiam amžiuje tame, kad tu emociškai PRIKLAUSOMA, tai tu nesuaugus ir nebrandi. Ir be šansų subręsti.
Palaikyti emocinį ryšį- tai nereiškia būti nuo jo priklausomu.

Vat kuriam temą, ar galima palaikyti emocinį ryšį ir būti nuo to ryšio nepriklausomam, t.y. neįsipareigojusiam ir t.t. su visa priklausomybių gama smile.gif. Nesiplėskim čia Laukiu nesulaukiu, kada baigsis pas mus virusų kanonas. Pasiaiškinsim. Dar vis turiu vilties - jau emociškai šiek tiek priklausoma smile.gif
Atsakyti