Kai laukiausi pirmojo vaikučio - labai bijojau gimdymo - gal ne tiek to paties skausmo (juk neįsivaizdavau koks jis bus), o nežinomybės, kaip viskas bus...bet kai atėjo ta diena, baimė dingo, liko tik smalsumas ir jauduliukas, kaip čia viskas bus...na ir ką, skaudėjo tikrai, o kai jau nebegalėjau kęst, padarė epidūrą ir viskas buvo šaunu...iki pat galo....prisimenu šį gimdymą kaip sakoma "su šypsena"...na "kaip nieko baisaus", nes neskaudėjo nė per patį stumimą....
Antrojo nėštumo metu gimdymo nebijojau, nes taip gražiai prisiminiau pirmąjį....bet... įkalbėjo gydytoja gimdyt natūraliai, nes viskas labai greitai vyko...deja - paskutinieji sąrėmiai ir sąrėmiai stūmimo metu buvo tokie žiaurūs, kad iki šiol prisiminus nukrato šiurpas...nebenorėčiau patirti tokio skausmo daugiau NIEKADA NIEKADA....
dabar tikriausiai laukiuosi trečiojo vaikelio (dar nepatvirtintas faktas

, bet jaučiu) - tai vėl bijau gimdymo, tik šįkart - to gimdymo skausmo...bet ir epidūro kažkodėl nebenoriu...
ir visgi man geriausias būdas buvo nugalėti visas baimes bent jau kuriam laikui - buvo skaityti skyrelį "juokingi nutikimai gimdymo metu"