
Taip pat bijojau skausmo, bet tik po gimdymo supranti, kad ne tai buvo svarbiausia. Kadangi mano gimdymas buvo labai komplikuotas pabaigoje, po visko supratau, kad reikėjo bijoti ne tų skausmų, o tikėtis, kad vaikelis gimtų gyvas ir sveikas.

visi mes bijom tiek gimdymu,tiek niestumu,pergyvenam depresuojam..bet gimus mazyliui tiesiog juos dievinam..man buvo tas pas kaip suzinojau kad niescia nezinojau ka reiks daryt kaip gyvent..o pats gimdymas siauba kele isvis..bet su kiekviena diena laukiau kada gims tas mazylis,kada galesiu paimt an ranku.juk tai mano kunas ir kraujas..nemanau kad tai moteriai laikui begant taip neberupes..tiesiog dabar jai sokas nes pirmas mazylis ir net nezino ka daryt ir nuo ko pradet.palaipsniui viskas susitvarkys..
nors ir sakiau pries gimdyma kad daugiau gyvenime negimdysiu nes mano gimdymas buvo ilgas skausmingas ir sunkus..bet praejus 6 metams mes laukiames antro mazylio..kuris bus dievinamas nes tai mano dalis
as jau esu tokia jog as gimdziau tai yr mano ir niekeno daugiau.as esu pries aborta tad niekam nesiulyciau jo darytis o tiesiog apmastyt ka darai,kad paskui nesulauktum pasekmiu kurios taves netenkina..
nors ir sakiau pries gimdyma kad daugiau gyvenime negimdysiu nes mano gimdymas buvo ilgas skausmingas ir sunkus..bet praejus 6 metams mes laukiames antro mazylio..kuris bus dievinamas nes tai mano dalis

Ojėj... Ir aš bijojau, bet tik pagimdžius tokia laimė ir palengvėjimas apimė, kad viskas užsimiršo, net nerūpėjo, kad mane siuva ir valo, žiūrėjau tik į mažiuką
ir tarp sąrėmių liepiau vyrui vis man kartot, kad viskas kažkada baigiasi
labai padėjo



as ne tik bijojau,bet ir sunkiai gimdziau.o nuskausminimus leidaus,bet viska jutau..kaip kirpo siuvo.bet pamacius savo mazyli pasijutau laiminga.manau kad visi taip jaucias kaip gauna savo angela i rankas.

Kai buvau kokius 5 menesius nescia labai daznai galvodavau apie gimdyma ir labai bijojau. Dabar man liko 5 dienos iki gimdymo ir vienintelis dalykas ko noriu yra greiciau pagimdyt
jokios baimes nekankina, tik pyktis ima, kad visos drauges kurios buvo nestukes kartu su manim jau vaiksto su leliukais, o as vis dar kaip big mamma sukinejuosi aplinkui..


Baimes neliko jau 7 menesi. Pavargau buti nescia ir, kai prasidejo saremiai, dziaugiausi kaip mazas vaikas. Labiausiai bijojau, kad saremis nebesugris
Is pradziu man primygtinai siule CP del prasto regejimo. O as taip operacijos bijojau, kad naturaliai nusprendus gimdyti buvau nusiteikusi iskenciamam skausmui.
Nu skaudejo ziauriai, bet ta pacia diena po gimdymo ziuredama i savo turteli norejau antro
O skausmas? Nenupasakociau, net jei paprasytumet. Tiesiog nepamenu visai.

Nu skaudejo ziauriai, bet ta pacia diena po gimdymo ziuredama i savo turteli norejau antro

Pirma karta man dare planini cezari, uztai antra karta kai laukiausi labai bijojau gimdymo ir tu skausmu, bet kazkaip viskas prasidejo, skaudejo kaip per stiprias menesines, bet kenteti imanoma, o tik pagimdzius viskas uzsimirso
Po to atrode baisesnis skausmas kai lialiukas papulius apgrauze maitinant, sakiau tada visiems, kad dar karta geriau gimdyciau, nei kesciau ta papu skausma
Bet ir tai susitvarke, pasimirso ir vel atrodo ta pati kartotum



Aš tai galvoju, kad nenormali esu.. Visiškai neskaudėjo..
Na, kaip, jaučiau, maudė, bet viskas labai normoje ir labai pakenčiama buvo, kaip skausmingos mėnesinės. Sarėmiai trukdavo kokia 15 sekundžių, kartojos kas 2 minutes, sėkmingai prakvėpuodavau ir viskas. Ir ant kamuolio šokinėjau, nes reikėjo kažką veikt, ramiai būt neišėjo
Nuo iki gimdžiau 13 valandų, bet pati skaitau, kad tik 3 val., kai skatinamuosius leist pradėjo
Laukiau laukiau, kol sienomis lipt pradėsiu, bet taip ir nesulaukiau
Kai 7 cm atsidarymas buvo, sako epidūro jau negalim, teks kentėt, sakau tai kad neskauda
. Nemaloniausia buvo kai kaklelio atsidarymą tikrindavo, ir kai siuvo (nes ir plyšau, ir kirpo - nieko nejaučiau) - fuuu, raičiaus, vis traukiaus atgal






AS gimdziau dukartu. Abu kartu be apiduro. Pirmad gimdymas truko 16.5val,antras 2.49val. Abu gimdymai skatinti
Ka galiu pasakyti is savo patrities,tai pirma gimdyma pakiso koja tai,kad tikrai tas personalas,kuris dalyvao gimstant mano pirmagymei,pasirinko sau tinkama mano pazicija - guleti ant nugaros
Kaip issiaiskinau pries antra gimdyma,tai yra patogiausia medikam,taciau skaudziau gimdyvei ir eiga ilgesne gaunasi. Antras dalykas,kvepavimo stabdymas (man skaudejo,o as tepajegiau galvoti,kad "man skauda"
) persitemep visas kunas - dar daugiau skaudejo. Kadangi veikla nenaturali,organizmas nebespeja prisitaikyti ir nebespeja gaminti naturalaus sskausmo malsinancio hormono. Skatinant tikrai nzn bet skausmas nepakenciamas... Aisku istveriau,bet lb sunkiai... Saremiai trukdavo po 1min ir be pertauku,emem truktu oro,atsijunginejau,trukinejo samone,drasiai galiu teigti maciau sviesa tunelio gale
tad jau papie stumima,kirpima,plysima ir euforija gimus vaikui nieko negaliu paskayti,nieko nejutau... Nuovargis didziulis,skausmas dar didesnis,kai siuvo visai kosmaras
Po tokio gimdymo galvojau viskas,jei teks tureti dar vaiku,tik cp. Antra teko gimdyti kitoje salyje. Jau iskart zinojau,kad epiduro vel nedarys. Kai pranese,kad vel skatins,emiau verkti,nu baime buvo didele,vyrui akys islipo ant kaktos,nes ir ji apeme panika,neijau ir vel teks istverti tiek... Musu abieju laimei,pries si gimdyma visus 9men sau kaliau i galva,kaip kvepuoti,ir vyrui sakiau,daryk bet ka,bet jei pamirsiu kvepuoti,rek,bet sakyk,kad kvepuociau. Saremius reikia prakvepuoti letais giliais ikvepimais-iskvepimais,o stai stangas sulaikyti reikia kvepuojant pavirsutiniskais kvepavimais trumpais ir greitais (tikrai padeda)
Net po antro gimdymo akusere pasake,kad lb gerai kvepavau ir padejau sau iveikti skausma,nors jis buvo dar didesni,nei per pirma gimdyma,mat viskas vyko laaaabi greitai,taciau nespejau tiek pavargti,tad ir atsigavimas buvo greitas.






As esu siuo metu nescia, ir zinau tikrai kad prasidejus gimdymui visu pirma paprasysiu nuskausminimo.Manau medicina yra pazengusi ir nebutina kenteti tokio skausmo.Nezadu kenteti beprotisku skausmu,issekti ir nesuprasti kas aplink darosi.Noriu su dziaugsmu pamatyti savo vaika o ne nuo nuovargio iskreiptu veidu.Turiu daug draugiu kurios rinkosi nuskausminima ir nieko nenutiko.Manau jei yra galimybe nuskausminimui vadinasi jis yra saugus,nejaugi dabar prades siulyti nuskausminimus jei jis bus kenksmingas vaikui?Be to gyvename naujame amziuje,daug kas yra nebenaturalu ir manau tos kurios sako kad nuskausminimas yra nenaturalu ir negerai tai tada tegul nustoja viska vartot kas yra nenaturalu ir negerai...abejoju ar pavyks.
QUOTE(imdigo @ 2012 03 20, 16:50)
As esu siuo metu nescia, ir zinau tikrai kad prasidejus gimdymui visu pirma paprasysiu nuskausminimo.Manau medicina yra pazengusi ir nebutina kenteti tokio skausmo.Nezadu kenteti beprotisku skausmu,issekti ir nesuprasti kas aplink darosi.Noriu su dziaugsmu pamatyti savo vaika o ne nuo nuovargio iskreiptu veidu.Turiu daug draugiu kurios rinkosi nuskausminima ir nieko nenutiko.Manau jei yra galimybe nuskausminimui vadinasi jis yra saugus,nejaugi dabar prades siulyti nuskausminimus jei jis bus kenksmingas vaikui?Be to gyvename naujame amziuje,daug kas yra nebenaturalu ir manau tos kurios sako kad nuskausminimas yra nenaturalu ir negerai tai tada tegul nustoja viska vartot kas yra nenaturalu ir negerai...abejoju ar pavyks.
juk tas nuskausminimas, nėra toks, kad guli ir nieko nejauti
