Geriausia tiketis, kad pateksi i ta procenta, kuriu net ir pirmi gimdymai gan lengvi, bet net jei ir nebusi tokia palaiminta, vis tiek, viskas istveriama. Ir kaip dauguma raso, labiausiai gasdina nezinojimas. Pamenu, kai budavo bijai kokio egzamino, ar diplomo gynimo, ar siaip kokio svarbaus ivykio, o pasibaigus pasakai: nu ir nebuvo cia taip baisu. Su gimdymu panasiai. As galiu pasidalinti patirtimi, kaip sunkiai gimdziusios. Besilaukdama aisku irgi bijojau, nors kosmaru nesapnuodavau. O kai dar ne neplanavau vaiku, man irgi tie visokie plysimai, kirpimai skambejo kaip siaubas, arba kai sakydavo, kad gimdymas trunka 12 val. ir pan. galvodavau, kaip galima tai iskesti...Man oficialiai truko 14, o pries tai dar keleta valandu retesni, bet irgi skausmingi saremiai, stumiau labai ilgai, ir kirpo ir siuvo. Tikrai negaliu pasigirti, kad buvo lengva ar neskausminga, bet kazkaip iskenti, net su akuserem pajuokaut sugebejom. Vienaip ar kitaip vis tiek viskas pasibaigia. Jei labai blogai yra nuskausminami. Siais laikais medicina pazengus, net jei kokios komplikacijos, yra tiek variantu viska palengvinti.
Man asmeniskai viska iskesti moraliskai turbut padejo isankstinis pasiruosimas,informacijos susirinkimas, zinojimas kaip kas vyksta, kokie galimi variantai, kad nebutinai viskas bus lengva, todel gal ir to soko nebuvo. Meldziau lengvo gimdymo, bet pasakiau, kaip bus, taip. kazkokiu budu vis tiek vaikelis iseis, gal nemirsiu

ir nemiriau