QUOTE(Rokiškio_Monstras @ 2007 09 19, 22:29)
O ką tu manai? anksčiau taip ir buvo
Taip taip, anksčiau ir žolė žalesnė buvo, ir dangus žydresnis
Nu ir kas, kad buvo? Ką mums tai turėtų įrodyti. Ir šiaip jau, mano mama mus maitino iki metų (jei ne ilgiau). Pati. Mano teta pasakojo, kad bandė naujagimį kas 4 val maitint (jai taip gydytoja liepė), bet kai nebegalėjo apsikęsti alkano vaiko rėkimo, pradėjo maitinti tada, kada jam to reikia. taip kad ne visi elgėsi taip, kaip tarybinės teorijos liepė.
QUOTE(Rokiškio_Monstras @ 2007 09 19, 22:36)
kažkokia ten žindymo euforija nesirgo.
Vėliausiai iki vaikui pradės dantys kaltis - užraukt.
o tai kam vaiką ištisai nešiot, panešiojai per dieną valandikę ir tegul sau lovoj guli sau, daileles vienas sau dainuoja.
Prie ko čia euforija? Apie ką jūs? Kūdikio poreikis valgyti - euforija?
Kada norėjau, tada "užraukiau". Koks kieno reikalas kiek kas savo vaiką maitina?
Tapačiai. Kiek noriu, tiek ir nešioju aš tą vaiką. Jums ką, nuo to nugarą skauda? Pilvą suka? Absurdas ir tiek. "Jūs man neaiškinkite, ką aš turiu daryti, aš Jums nesakysiu, kur eiti". Sutarėm?
Apskritai nesuprantu, ko ten į tas maitinančias mamas spoksoti ir nervus sau gadinti. Man nė viena dar nė nuotaikos sugadino, nė apetito. Jei kažkam tai trukdo, tai gal raminančių pagert verta būtų. Arba pradėti savo, o ne kitų gyvenimais ir poreikiais rūpintis

Toks jausmas, kad tos mamos Jums "į dantis" savo "papus grūda"