"Tu negimdei"

pataisysiu, kvaili yra tie kurie drysta teigti kad ''Tu negimdei'' nesusireiksminkite ir nemaisykite. Sitaip teigti mamytei turinciai vaikuti yra neismaneliska.

aš to nemaišau tik nuo temos truputį nuvažiavom

Gimdymas - tai vaiko atvedimas į pasaulį - visiškai nesvarbu kokiu būdu.

Na vyrams šiuo klausimu geriau iš viso patylėti...
Moterims kurios neigiamai atsiliepia- galima pasiūlyti tik vieną: "vat kai pačiai padarys cezarį tada ir kalbėk"
Aš asmeniškai nesu tokia gdąsi, ir jei galima būtų rinktis cezarį ar natūralų rinkčiausi natūralų. Ne todėl kad esu linkusi "vaidinti kankinę" bet todėl kad vienaip ar kitaip gali šiek tiek valdyti situaciją gimdydama pati. O ir pogimdyminė savijauta po paprasto gimdymo geresnė. Nors gimdžiau 27 valandas, bet nesuplyšau taigis sėsti leido jau tą pačią dieną. O po cezario kiek žinau net pasilenkti neleidžia.

Na o čia specialiai parašysiu tai kuri sako kad cezaris gerai. Mano draugė norėjo gimdyti natūraliai.... Tačiau prasikankinusi su didžiausiais skausmais 5valgreitai buvo padaryta narkozė ir atliktas cezaris . NA o pasekmės.... NEt didžiausiame košmare to nesapnavo... žaizda supūliavo, pakilo temperatūra iki 40 jau galvojo kad neišgyvens... BEt į visa tai ji tarytum numojo ranka- iš visų skaudžiausia jai buvo tik viena: jos pienukas "sudegė" vaikiukas nei lašo mamos pieno nėra ragavęs Ir kas dar baisiau niekaip negalėjo nutaikyti gero mišinuko, kad ir kokius pirko- nuo vieno beria, kito nevalgo trečias vėl netinka. Ligoninėje vargšiukę visą mėnesį laikė (na čia aš ne žinovė- gal ir visas po cezario tiek laiko, bet man pasirodė baisiai ilgai) gryžus namo pati nieko negalėjo daryti: mama ir draugas gelbėjo. Prasidėjo didžiulė pogimdyminė depresija jos pagrindinis pasakymas buvo "net pagimdyti pati nesugebėjau" Tai ką ji veikė jei negimdė? Gaila kad sužinojau apie jos depresiją jau po viskam- būčiau paprotinusi.
Moterys- visos mes gimdome- tik vienoms reikia truputuką padėti- kitoms ne. Daugelis sako, kad ir aš nežinau "tikro skausmo" "tikros laimės" mat paskutines 3 valandas gimdžiau su epidiūru , bet kai manęs kas paklausia sakau- ir antrą ir trečią gimdysiu su epidiūru. NEmatau prasmės kankinti save ir vaiką man užteko tų 24 valandų "pamastymų" kad per likusias 3 suprasčiau kas man geriau.

Na dėl replikų. Galima atsakyti piktai, o galima ir pajuokauti. Atsakykit taip: "NEžinau iš kur tas vaikas. Man darė klaikią operaciją prapjovė visą pilvą jei netikit- vat randas... O vaikiuką ar tai vyras kopūstų darže rado, ar gandras atnešė net nežinau.... O štai operacija...." ir pradėkit visus "lengvumus" ir operacijos smulkmenas dėstyti. Nepamirškite skausmų kurie kankino prieš operaciją ir pooperacinių džiaugsmų. Ir būtinai pridėkite, kad jei ne cezaris tikriausiai nesidžiaugtumėt veikeliu. Manau, kad po to nei vienai neapsiverstų liežuvis sakyti kad nepagimdėt.

Mano manymu cezaris reikalingas tada kai tikrai jo reikia - o ar reikia, sprendžia gydytojas. O kad jei darė cezarį ir reiškia kad negimdė, tai čia iš viso nesąmonė. Tai kas tada buvo? Sąrėmiai juk irgi gimdymas.
Nesąmonė. Durniausia kad tokias durnas kalbas kalba gimdžiusios. Užuojauta praplėskit akiratį

na aš tai nesirinkau cezario, tiesiog negaliu pati pagimdyti, dėl netaisyklingų vidinio dubens kaulų. todėl 1 kartą darė cezarį iškart kai atvažiavau su sąrėmiais, o 2-rą kart to laukt jau nebereikėjo, iš anskto operavo. jei galėčiau rinktis - žinoma gimdyčiau pati bet turbūt su epidūru . šiaip visos mano pažįstamos po natūralaus gimdymo atsigauna greičiau ir jaučiasi geriau nei po cezario. bet gi čia turbūt kaip kam - jei ta mamytė yra turėjusi labai sunkų ir komplikuotą natūralų gimdymą, tai normalu, kad ji 2-rą kart to bijojo, todėl pasirinko kitą kelią.

Nu dėl gimdymo tai čia kaip kas supranta, jeigu cezarį traktuoja kaip operaciją, o gimdymas - vaiko išlindimas pro vieną konkretų galą, tai ir negimdžius... O labai sunkiai operuota dėl baisinių komplikacijų.

Bet kad prastesnė, tai ką aš žinau - nu tai tada ir žmogų su išoperuotu apendicitu galima laikyt prastesniu už neišoperuotą tada Tam ir medikai, kad padėtų, jei būna blogai - buvo blogai, jie tau ir padėjo, ir joks čia ne žmogaus prastumas, gi ne nuo tavęs tatai priklauso, ar gali apsidraust nuo tokių dalykų, kad tau niekad nebus jokios ligos ar komplikacijos? Nu eisi, koją nulūši, ir ką, jau prastesnis?

Tiesa, vat moteriškių, kurios nori cezario vat taip sau, mol, nenoriu gimdyt - tai nesuprantu Tos man tikrai prastesnės atrodo, ne tai, kad negimdę, o glušos tiesiog ir bailės nenormalaus bailumo Vat paskaitytų šitą temelę ir pamatytų, kokia laimė yra cezaris - ale tai ne, mada jai mat, babkes pamokėsiu ir viskas gerai bus Tai babkes pamokėt gali ir paprasto gimdymo atveju, ir neplaninio cezario, ir irgi gerai bus...

Man atrodo, kad tas paniekinamas požiūris į cezarius būtent dėl tokių dūrų bobų ir atsirado. Ir tos, kurios norėjo gimdyt natūraliai, o gavosi kaip gavosi, dabar gauna malkų, tipo, jos vos ne pačios to norėjo. Ir stresuoja, kur jau čia nestresuosi, kai gauni malkų už nieką Gi "pirktas iš šustrumo" cezaris, kai atvažiavai ir susitarei ir pamokėjai, ir neplaninis, kai gimdei 10 valandų, o paskui vis tiek pjovė - nepalyginami dalykai...
Papildyta:

Tai tu nesiskaitai Nu jei nebuvo pasirinkimo. Tu gali šustravot - nu va, jūs čia visos karvės, tris vaikus pasigimdę, o aš tai negimdžius mergelė Tik išnešiojau, o paskui jis pats gimė
Papildyta:

Blyn tai galima pamanyt, kad čia sugebėjimų dalykas, kur gabus, tai sugeba, o kur negabus, tai ne Gi ir pradedi vaiką - ar nuo tavęs priklauso, tu tą kiaušialąstę su sprematozoidu sulieji? Nešioji - ar tu darai, kad jis ten augtų, gi nuo tavęs nepriklauso, vaikštai sau kaip konteineris, daineles dainuoji, ir tiek, ir jokie sugebėjimai čia ne prie ko. Taip ir su gimdymu, kaip jau išeina, taip. Koks galų gale skirtumas, ar tu gimdei, ar negimdei, tavo vaikas tai GIMĖ

flirt:

šiaip norėčiau būt nors kartą pati gimdžius. įdomu kažkaip koks tas jausmas

ir man taip atrodo

Mono nuomone, nėra reikšmės kokiu būdu gimdei, svarbu ką jautei, svarbu viskas pavyko, tuo labiau, kad negalėjai rinktis gimdymo būdo, o buvo pasiūlyta atlikti cezario operaciją. Be to, rezultatas tas pats - vaikutis!

pritariu 100 proc.

pastaruoju metu šnekama, kad kai kurie gydytojai labai greit nusprendžia daryti cezarį, reikai to ar nereikia. nežinau, gal taip ir būna.

man pačiai darė dėl to, kad buvo infekcijos rizika, galvutė nesistatė, o sukosi į šoną (po operacijos pasirodė, kad dar ir veiduku buvo mažius atsisukes), lėtėjo širdelės tonai ir buvo įtarimas, kad placenta atsiskyrinėja. man depresūcha iš pradžių irgi buvo, kad 'nesugebėjau', bet vyras konkrečiai pasakė, daugiau tokių nesamonių net negalvok, labai padėjo artimų žmonių palaikymas ir supratimas.

taip pat ir gydytojos, pas kurią GIMDŽIAU supratimas - tik vėliau sužinojau, kad jei ne mano didelis noras natūraliai gimdyti, man iš viso planinę operaciją būtų siūliusi, bet neleido ilgiau 39 savaičių nešiot, paskutines dienas stebėjo, kol pasakė - viskas, skatinam, daugiau negalima laukt. ir kaip pagalvoju, kad po viso šito aš dar save galėjau kaltinti, kad 'NESUGEBĖJAU'... gal ši operacija išsaugojo mano angeliukui gyvybę ir sveikatą, niekada negali žinoti (taip pat kaip niekada negali žinoti, ar 'būčiau pagimdžiusi'), svarbiausia, kad viskas pasibaigė laimingai.

kaip būtų gerai, jei ši temelė būtų ir ją būčiau paskaičiusi iš karto po gimdymo... tikiuosi bent kitoms padės. šaunuolė mamytė, kuri ją užvedė.

Vat ir man atrodo, kad pačiai rinktis cezarį kaip "lengvesnio gimdymo formą" Lietuvoje dar negalima ir kad cezaris atliekamas nebent kyla grėsmė mamytei ar vaikeliui, t.y. kai yra kokių indikacijų, o šiaip "savo malonumui" ar tam, kad lengviau viskas praeitų O gal aš naiviai galvoju??? Gal jau dabar galima???

O tau, ajuka, linkiu iš visos širdies, kad šį kartą turėtum savo stebuklėlį čia, žemėje ir kad gimtų sveikas ir stiprus leliukas