QUOTE(MEET @ 2011 10 17, 22:32)
butent, as sau galiu leisti vaikui aksdien ledu nupirkti, bet to nedarau...tai esu bloga mama?nemanau
Kaip supratai, čia buvo ironija, nes jei pradėčiau vardinti kiek visko reikia be tų ledų - nenusakomą daugybę prirašyčiau.
Bet mes ne apie tai.
Mano visų pasisakymų esmė yra viena - mažiau žliubti, daugiau dirbti. Ir ne griovius kasti, o nuolat galvoti ką galima gudriau padaryti, kur galima geriau pinigų prasimanyti. Ir galvoti nuolat, neleisti sau sustoti. Būna mėnesį gerą ir 15t uždirbu ir kartais daugiau, bet nesidžiaugiu, nes ne kiekvieną man taip pavyksta.
Nustokim save pateisinti visokiais būdais, kad tingėti laiko būtų. Be to, atsikratykim pagaliau lietuviško artojo komplekso, kad tik fiziškai sunkus darbas yra taurus. Geriau į žydelius pažiūrėkim ir iš jų pasimokykim, kad svarbiausia galva dirbti.
Dėl atlyginimų dydžio vidurkio - tai mitas, čia visos Lietuvos vidurkis, kur ir normalūs žmonės paskaičiuoti ir runkeliai bukais žvilgsniais nuo arielkos. Aš kaime pakankamai dažnai lankausi ir matau, kad darbštūs žmonės ten labai gerai sukasi, ir geriau nei aš pinigus daro. Taip, keliasi jie ne 8 kaip aš, o 6 ir dirba labai daug. Bet su protu ir žemės išsinuomoja ir pelningai parduoda ką savom (ir samdytom) rankom užaugina. Tačiau dauguma tai geria nuo ryto iki vakaro. Kai mano bendraamžiai pradeda mirti nuo ciroziu ten - aš kraupstu.
Tęsiant kalbą apie taip, kaip gauti gerą darbą. Pirmas dalykas, mokslai, tačiau tuo pat metu ir reikia pradėti darbuotis po truputi. Tikrai nesakau, kad būtinai reikia ir dirbti ir mokytis. Aš pats iš karto po mokyklos pradėjau dirbti pilnu etatu ir tuo pačiu studijavau. Neturėjau jaunystės šėlionių ir š malimo, kaip dauguma kursioku, tačiau neturėjau tėvų, kurie galėtų mane remti kaip kitus. Todėl dabar kai turiu 15 metų darbo patirties, man lengviau rasti labai gerai apmokamą darbą. Kitas dalykas, reikia nuolat tobulėti darbine prasme. Įdomu kiek iš jūsų (čia ir man galima akmenukų į daržą įmesti) per metus perskaitote knygų apie jūsų darbo sritį? Labai lengva atskirti žmogų, kuris domisi savo sritimi, o kuris joje tik atsedėti bando. Be to, norit daryti karjerą reikia dirbant galvoti, kad dirbi sau. Tai labai greitai pastebima iš valdžios pusės. Dar vienas dalykas - reikia bendrauti ir stengtis gerai sutarti su visai žmonėmis, būti jiems naudingu, megzti pažintis, ypač su daugiau už tave pasiekusiais. Niekada negaišti laiko su "loozeriais", kurie kitus kaltina už savo nesekmes. Dar daugiau, kiek per mėnesį CV siunčiat į geresnes pozicijas?
Gal aš gyvenu socialiniame burbule, bet mano visi draugai nuo studijų laikų, kurie iš visos Lietuvos suvažiavę neturėjo nei blatų, nei užnugario, dabar visi labai gerai uždriba ir gerai gyvena. Taip, visi jie dirba Vilniuje ir Kaune, bet visi per tiek metų prasimušė į gyvenimą.
Savaitgali su žmona buvom restorane, kur vakarienė dviems be 100lt nelabai gaunasi. Tai staliuką prieš kelias dienas rezervavau - visą vakarą buvo viskas užimta. Kai nueinu į kokią didesnę maisto parduotuvę - žmonės pilnus karučius veža. Tai kodėl bandot raudoti, kad taip jau visi biednai gyvenam? Reikia džiaugtis - reiškias galima ir tik tai nuo kiekvieno iš mūsų tai priklauso.
Beje, manot nusišneku, eikit į sm forumo apie rūbus vaikams moteriškių susirašinėjimą paskaitykite. Labai greitai ten ir man komleksas dėl finansų kyla.
Beje, pastebėsiu, kad visi tie darbai tikrai daug laiko atima, nes rašau dabar pertrauką darbe pasidaręs be 15 pirma nakties. Ir pavargęs fiziškai ir psichologiškai iš darbo grįžęs būnu. Tačiau kai vaikas sako - einam tečiau į baseiną, ir gali nesusimąstęs sakyti - einam. Nuima tą nuovargį kaip ranka.
PS atsargiau su "supermamos" terminu. Jis reiškia, kad tokia moteris yra puiki mama, gera šeimininkė, gerai uždirba, yra nuolat pasipuošusi, įdomi, protinga, savo vyro nuolat geidžianti stebuklinga moteris. Tai tik vizija, kurios dauguma moterų negali įgyvendinti dėl visiškai objektyvių priežasčių. manau kaip barbės žaloja mergaičių sąmonę, taip supermamos žalona normalių moterų sąmonę.