QUOTE(Nepakartojama @ 2007 10 07, 15:28)
Tai va, as esu penkta diena po isodinimo, aiskinau, kad ranku kelti negaliu ir poilsio daugiau reikia. Vis paprasau, ka reikia auksciau uzkelti ar nukelt, tai vis nepatenkintas. Trecia diena prasau, kad bent namus prasiurbliuotu, tai niekaip nepriprasau. Neprasau nei gelyciu nei sokolado, bet, kad nors siukslyne nesedeti. Aisku ir iki tol jis namuose beveik nieko nedarydavo, bet galvojau gal kas pasikeis, uzjaus ar bent rizika suvoks, bet pasirodo snipstas... Nenoriu piktzodziauti, bet jau pradedu susimastyti kas bus jei tikrai pastosiu ir vaikeliu susilauksiu...
Dėl tų rankų kilnojimo ir siūrbimo- tai prietarai. Na, 9 nėštumo mėn, aišku, langų plaut ar užuolaidas kabint gal ir nepatartina, bet ką pasiimt ar pasidėt auksčiai- jokia tragedija. O dėl to siūrbimo, man irgi viena draugė išaiškino, kad jokiu būdu, tai iki 8 sav siūrbė MB, bet paskui, savo nelaimei

, paklausiau savo gydytojos M, ir ji pasakė, kad galiu ir pati siūrbt, prietaras tai ir nieko daugiau

Tai dabar sąžinė neleidžia vyro prašyt. (na, aš jau nedirbu, o jam tai į darbą kasdien). Ir bendrai... po pirmo karto daugiausiai gulėjau, po antro irgi stengiausi pailsėt daugiau- nieko nesigavo. Po trečio įsodinimo laksčiau po visą Lietuvą, nuo ryto iki vakaro nebuvo laiko ne tik prigult, bet ir apie pagulėjima pagalvot, ir- PAVYKO. Mažiau kreipk dėmesio į smulkmenas, negadink nervų nei sau, nei savo vyrui, ir nevervink savo vaikelio

Vėliau nervinių ląstelių atsargų oi kaip prireiks
Sėkmės tau
Gintarija