Dar dėl mano diagnozės, tai be jokių iliuzijų - nespecifinis opinis kolitas su visom iš to išplaukiančiom pasekmėm
Kolonoskopija daryta, biopsija imta. Sergu jau šešti metai, du metus turėjau visišką remisiją - nevartojau JOKIŲ cheminių vaistų. Pabrėžiu žodį JOKIŲ. Nes manau, kad kai žmogus geria vaistus ir jaučiasi neblogai, tai nėra jokia remisija, ar bent jau ji nėra tikra. Esu turbūt netipiška ligonė, nes savo ligos nemyliu ir nei susitaikyti, nei gyventi su ja nesiruošiu

. Man nepatinka tradicinės medicinos požiūris į pacientą, į ligą ir į netradicinius gydymo būdus. Manau, kad mano svaikata yra tik mano reikalas ir tik mano atsakomybė ir tik aš pati sprendžiu, kaip man gydytis. Vieną kartą gyvenime aš jau pabandžiau pasijusti silpna ir užkrauti visą atsakomybę ant gastroenterologo galvos, sąžiningai rijau tabletes ir ką gavau? Ogi nieko. Liga niekur nedingo, ant kepenų atsirado cista, skrandyje žaizdos. Tai koks čia gydymas?
Man dar tik (gal kam atrodo, kad net jau

) 38-eri ir aš nesiruošiu visą likusį gyvenimą ryti tablečių. Noriu gyvent normalų gyvenimą, pabaigt užaugint vaikus ir sulaukt anūkų

Taigi, ir toliau pliūrinsiu kisielius, gersiu žoleles, čiulpsiu Hepeelį ir jausiuosi kiek įmanoma gerai. Visiems daktarams (kurie mano, kad nepasveiksiu niekada) ant pykčio
Papildyta:taiiip tikrai reikia iš grūdų
Papildyta:Aš verdu didesnį kiekį, nes tingiu žaist dažnai, o be to mes geriam su dukra. Tirštumo ir turi būt kaip kisielius, kad gert galima būtų, o ne šaukštais valgyt

. Aš daru iš akies, tai kada verdu jau daug metų, tai ranka jau priprato normuoti kaip reikia. O be to paslutiniam etape galima dadėti vandens, tik pavirint reika, kad nerūgtų po to greitai. Aš tai tą marmaliūzį nešuosi darban, nes jis pakankamai sotus, o pavalgyt kad nepakenktų kavinėse neįmanoma...