opinis kolitas

As pries pora meteliu nuo kalnelio su pasiknuku taip variau... Dar dabar randas ant virsutines lupos matosi
Biski nuo to laiko turiu fobija kalneliams ir pasiknukams

Oj bliamba, nepamaciau, kad zmona namie prisiregistravusi, tai po jos nicku parasiau
Fiskius

Sveiki,
teisingai rututule sakai, butinai reik palaikyti, bet neikyreti, jis pats turi susitvarkyti. turi savyje atrasti dar trupineli stiprybes tam kad galetu atsitiesti.
aisku, butu labai liudna, jei jis nugrims i depresija ir nebandys kovot....kai pats nenori kovoti niekas is aplinkiniu nepades....tada jau reik kreiptis pas psichologus...reikalinga ju pagalba.....man ju reikejo...pacioj pradzioj.....dabar jau susitvarkau pati....gal ir jam reiktu su jais pabendrauti....gal parodys kelia kuriuo eiti....pabandykit...o po to viskas nuo jusu ir jusu rankose bus...
sekmes jums.
na o kas liecia rogutes ir pasikniukus, tai mes labai sauniai praleidom savaitgali,
sestadieni atsventem drauges gimtadieni, vazinejom limuzinu o po to visa vakara zaidem zaidimus ir daug juokemes tiesiog zandus skaudejo o sekmadieni lekem i gamta, tampe su rogutem po miska, kurenom lauza valgem desreles , zodziu linksmai pasibuvom....tiesa, teko ant vieno posukio griuti man...nes sedejau pati paskutine....tai biski emiau medi....gerai kad nestipriai.....
tai stai tokie reikalai.
ka gi, linkiu visiems sveikatytes,

Sveika Komodo Būtent taip ir padaryk. Užeik pas jį. Juk sakoma - "jei ne Machometas pas kalną, tai kalnas pas jį". Kad ne meilės galvoje, tai aiškų visiems. Apie tai ir šnelėti nereikia. Tu paprasčiausiai pasakyk , kad jis tau reikalingas. Kad tu nori jam padėti. Jei dabar nereikalinga tavo pagalba, tai tu gali palaukti ir kai jis bus pasiruošęs ją priimti - tada padėti. O jei nenori pagalbos, tai tegul leidžia bent retkarčiais užsukti. Ir dar pasakyk, kad jis tau patinka bet kokiu atveju - ar su liga ar be jos. Jei tu nenueisi - taip ir toliau kankinsiesi. Tad padaryk savo kančioms galą. Jokios laisvės jis nenori. Jis tik negali susitaikyti su ta mintimi, kad susirgo, su savo bejėgiškumu, ir gal net neturėjimu kam išlieti savo nuogąstavimus, baimes ir neviltį ar net pyktį dėl ligos. Ir jei nebus jokio žmogaus arti, kas jį palaikys, jam bus dar sunkiau. Gal, kai pamatys, kad tu nuo jo nenusisuki, net ir tokiomis aplinkybėmis, jis viską permąstys, ir priims tave. Sėkmės tau ir tavo draugui.

Sveiki
nugi prašausi į draugus pas jus(kad ir kaip ironiškai tai skambėtų). Šiandien nustatė man opinį kolitą, tiksliau netgi pankolitą Na, ką, sakė gyvensiu, gydys, sakė nenusiminti, nes kiekvienas žmogus savo ligą turi. Ši nėra baisiausia.
Kažkaip sakė vengti žalių daržovių, bet šiaip galima valgyti ką nori. Aš va net truputį suabejojau. Labai va norėčiau rūkytos dešros, bet susilaikysiu .
Visgi įtariu, kad švenčių maratonas čia turėjo daugiausia reikšmės, tas valgymas visur visokių skanumynų privedė.
Man dar tik rytoj išrašys kompensuojamus vaistus, tai labai tikiuosi kad bent kiek pagerės

Mielosios Rasu Lanka, LaiLa25, Rutulele, Zemiete, Buziali ir mielas Fiskiau (bei kiti),

Dideliausias aciu uz palaikyma.. Jus tikrai nuostabus!
Nepaprastai stebetina, jog Jus islaikete savo humoro jausma ir turedami sia liga nepaluzote.. Linkiu Jum ir toliau taip pasijuokti karts nuo karto is gyvenimo kuriozu, ka dir lakstymo su pashikniukais, nor sir uzpakaiukus reiketu pasisaugoti (manyciau)…
Jus visi esate teisus tik neisvengiamai as tikriausiai persistengiau, nes kaip visiems jau aisku meiles ir seiles cia Sean’ui nerupi siuo metu, o as per daug kliedejau, jog jis man svarbus ir t.t.
Na, bet siandien man buvo kiek lengviau, drauges ir draugai bando visaip kaip blaskyti, o kadangi esu moteris (tikiu visi zinote, jog taip jau mums- moterims yra) reikia man guostis ir kalbeti apie problemas, o ne tylint ieskoti sprendimo kaip su problemomis susidoroti…
Ka gi, vakar kilo ideja, pamaniau siandien reikia nupirkti ivairiu skanumynu is Marks&Spence, kaip GRANATU, granatu sulciu ir svieziai spaustu be jokiu konservantu granatu sulciu bei geriamo vandens, nupirkau grazu miela atviruka” Get well soon” ir dar juk turejau jo pizama pasiemusi skalbti ,tad po darbo viska pastveriau Ir tysiau valanda su underground’u iki jo ligonines.. Prie stoties istikima drauge lauke su automobiliu ir priguode, jog bus salia ir mane palaikys,kaip bebutu.. Na, ka, planas buvo toks: varau su savo visom lauktuvem ir atviruku jame ten nieko neprirasiau, o tiesiog "Thinking of you and get beter soon"...
Bet juk nieko neplanavau eiti pas ji ir jo trukdyti, tad uzlekem i jo skyriu ir kalbejausi su jo Sesele (toks pagyvenes juodaodis vyriskis) .. Paklausiau kaip jis laikosi ir kaip jauciasi, kaip del vaistu ir t.t. Zodziu, sako vaistai nelabai padeda, nes vis da rjis su steroidais intraveninias, bet jauciais blogai, labai blogos nuotaikos ir labai liudnas.. Mazai bendrauja ir vis dar viduriavimas jam nepraeina.. Na, sakau gerai, bent jau zinau kaip jis yra ir paprasiau,jog padarytu paslauga ir , jog jam perduotu daiktus , kuriuos jam atnesiau, bet vyriskis sako jokiu budu ir priverte man paciai nueiti pas jiji..Sako,jog jam tikrai nebus blogiau, o tai ji tik nudziugins. As dvejojau, bet kai pasisiule eiti kartu bent jau pirmas uzeiti,kad man drasiau butu tai sakau OK.. Uzejom, be abejones Sean'as labai nustebo ir sutriko, gulejo ant pilvo, bet net pasoko..Veide nusivilimo ar begalinio dziaugsmo nebuvo, o nuostaba.. Ir paliko mus dviese tas sesele.. Ka gi, pabuvau gal 5 minutes.. Istiesiau delnus ir vis gi dave jis man svao ranka.. Nieko as jo neterorizavau savo kazhkokiais buciniais, klausimais ar patarimais.. Palikau daiktus, siek tiek pakalbejom tiesiog.. Minejo,jog jo mama, 2 sunus(14-os ir 18-os) ir brolis atvaziuoja kita savaite is Airijos jo aplankyti, bet jis sako,jog nenori ju matyti tikrai.. Na, aisku , tol kol buvau dar sugebejau ir nesamone jam pasakyti,kad bandziau jam skambinti, o su juo neimanoma susisiekti, o jo atsakymas buvo, jog nenori jis su niekuo kalbetis apskritai.. taciau viso to pasekoje, tikiuosi, jog jisnors kiek nudziugo,kaf trumpai ji aplankiau...
Tik isedus i automobili sulaukiau zinutes su "aciu", kad uzsukau, bet jis blogai jauciasi, tad parasys savaitgali kaip ir kas jam"...
Na, bent tiek.. O as bijojau,jog isvis jis mane is palatos.. Na, reikalai nekokie, jis sake, kad skauda jam vis dar ir gydytojai sako, jog steroidai jam nieko nepadeda, bet rytoj bus perziura jo ligos istorijos ir ziures ka toliau daryti.. Nes jam net visos dantenos istino ir labai skausmai viso kuno kankina, o ypac pilvo spazmai..
Esu laiminga, nors siek tiek su juo pasimacius, bet be galo sunku,jog niekuo negaliu jam padeti ir jo isgydyti.. Tikiuosi, jog operacijos nereikes ir jis vel jausis gerai..
Lauksiu savaitgalio, kol is jo, tikiuosi, sulauksiu kokiu ziniu ir meldziu Dievo, jog naujienos bus geros ar bent kiek geresnes...

Tik pasimetus esu, nes net nezinau ka jam pasakyti, kad tik jo labiau neerzinti ir neiskaudinti.. Kaip palaikyti zmogu tokioje situacijoje,juk jis ne moteris, o vyrai visiskai kitaip reaguoja i musu paguodas ir kalbas..
Labai bijau kazhka ne taip pasakyti....

Dar karteli nepaprastai dekoju uz Jusu teigiamas mintis ir patarimus..

Likite sveikuciai!`

Komodo, tau belieka tik apsisarvuoti kantrybe ir tiketi, kad viskas bus gerai

Na o kad ir kaip bebutu liudna, turim nauja kaliege. Labas smalsianose
Is kurio tu miesto? Pas ka pradejai gydytis?

Sveiki visi sio forumo dalyviai....
Tiesa skant, labai noreciau tiket, kad "ne ten pataikiau".. Bet visgi noreciau pasidalint savo istorija ir isgirst, ka apie tai manot...Kalba eina ne apie mane, o apie mano 3-ju metu dukryte... Viskas prasidejo vasaros pabaigoje - ji pradejo stipriai viduriuot, nors iki tol viduriukai kaip tik visada budavo kietoki... Viduriavo pora dienu, o po to ant popieriaus pamaciau kraujo... Iskart lekem pas gydytojus, bet pas gastroenetrologus ir proktologus (dar tiksliai nezinojau, pas ka eit) eile, tai ekstra apziurejes chirurgas is pradziu diagnozavo iplesa… Bet vis blogejo, pradejo kraujo rodytis nemazai, ir gleiviu…Atsiudurem ligoninej… Padare echoskopija, kraujo tyrimus, su narkoze – ir kolonoskopija… Echo ir kraujo tyrimai buvo neblogi, o va per kolonoskopija paasikejo, kad su zarnynu ne viskas gerai… Is esmes gydytoja sake, kad zarnynas pazeistas, bet pozymiai labai netipiniai – neatitinka nei Krono ligos, nei OK… Bet kad ir amzius jos netipinis – sake, kad tokio amziaus sergancio OK dar Lietuvoje nebuvo. Teko laukt biopsijos rezultatu…. Kai atejau atsakymu, gydytoja pasake, kad rezultatai ja nudziugino – salyginai, zinoma, nes parode labia dideli kieki eozinofilu (nesu specialiste, bet tai kazkokia medziaga, rodanti alergija)…Taigi diagnoze – “aktyvus pavirsinis kolitas su ryskia eozinofiline infiltracija”…Kitaip tariant, alerginis kolitas… sake, velgi gana neiprasta, nes tai paprastai diagnozuojsama kudikiams iki 1 metu…Menesi gerem prednizolona (kito gydymo kaip ir nera), o dabar keli menesiai jokiu vaistu negeriam, tik gerasias bakterijas… Beda tame,kad apie ta alergini kolita beveik nera informacijos. Tiesa, “sedim” ant grieztos dietos, nes kraujas nerodo organizmo ialerginimo, taigi is kraujo negalima nustatyt alergenu. Gavom toki bendra sarasa, kas dazniausiai alergizuoja, tai pagal ji daug ko valgyt negalima, tai ir nevalgom… Beje, cia veiksmas vyko KMUK.
Beda tame, kad kazkaip nejauciu as tikrumo del tokios diagnozes, ir vis bandau ieskot panasumu ar skirtumu su OK ar Krono liga…Del to ir jusu norejau paklaust (atsiprasu, jei kartosiuos, apie tai jau turbut kalbejot) – kaip daznai jums buna viduriavimas…? Nes mano dukrytei tai viduriukai vel dazniausiai buna kieti… Ir ismatose kartais pasirodo koks kraujo siulelis – tiesa, vos akimi iziurimas, arba aguonos grudo - ar tai toks kraujavimas, koks buna OK atveju…? bet, pvz., pries savaite pasigavom Noro virusa, ir visi kiti greit pasveikom (tiesa, neviduriavom, o tik vemem), o jos viduriai iki siol nesusitvarko, viduriuoja… Kitokiu nepatogumu ji kaip ir nejaucia – pilvo skausmu, putimo nera…. Tai vat ir nezinau….Kiekvienas jos ejimas i tualeta man kelia stresa, ir turbut dar ilgai kels…O pas jus ne vieno diagnozeje nieko neminima apie eozinofilus…? Tiesa, dabar dar be geruju bakteriju nuolat geriam linu smeneu kisieliu, ir kartais – sidabrazoles arbatas…
Va, pasiguodziau, ir kazkaip palengvejo..

Labas Leda,

Bent man, tai kai viskas gerai, tai nei viduriavimo, nei kraujo nebuna. Na o kai pablogeja, varau i tulika 10 gal net daugiau kartu per diena ir tulikas nusidazo ryskiai raudonai...

Labai tikiuosi, kad tavo dukrytei cia ne kolitas ir kad pagydomas arba netgi isaugamas dalykas

P.S. nu velnias, vel po zmonos nicku apsireishkiau Buvau priprates, kad namie visada mano nickas prireistruotas
Fiskius

Is Kauno. KMUK doc. Kiudelis. Gal kas gydotes pas ji? Man pasirode labai malonus ir rupestingas daktaras.
Pradejau gerti silpnus vaistus, bet man kolkas nei kiek ne geriau, vien siryt jau 6 kartai, kraujo pilna. Ir siaip kadangi ziauriai truksta kalio, kraujo tyrimai blogi, labai didelis silpnumas kojose, vos paeinu.
Nieko, sake, ramybe man reikalinga, geras poilsis, gerai issimiegoti(na kur ten issimiegosi, kai salia desimties menesiu bamblys, kuriam dygsta dantys ), vitaminu.
Fiskiau,o jau seniai sergi? Daznai buna pagerejimai?



O kazkaip niekur neradau infotmacijos apie tokias paprastas arbatas kaip ramuneliu, dilgeliu. Jos nepadeda?

O kokius vaistus ir kokiom dozem?

As sergu truputi virs metu. Is pradziu kol neviduriavau, buvo tik kraujo. Tai pageriau mesalazino, zvakuciu panaudojau ir buvo liuks. Sumazino dozes, viskas buvo neblogai... kol nepanaudojau antibiotiku. Mat buvo labai uzsiteses kosulys, tyrimai rode mikoplazma ir mano seimos gydytoja nusprende ja uzmusinet . Sugeriau vienus atibiotikus, klacid atrodo. Biski lyg pagerejo, tada sugeriau dar vienus (azitrox). Kosulys toliau dusino... tada israse dar kazkokius... nebepamenu pavadinimo, bet tooookia ziaurus... kad ryte isgerus, visa diena burnoj kartu buna ir visas kaip sukonfuzytas vaikstai. Vakare kartumas praeina, tada ikali sekancia doze ir vel visas kartus ir negyvas einu miegot
Po 2 dienu pradejau viduriuoti ir taip nebenustojau
Tai vat, tada su pertraukom geriau-blogiau, kol nusivariau nemazai. Ir tada pradejau gydytis Vilniuje pas gyd. A. Buineviciute.
Ryju dabar prednizolona, azatioprina ir salofalka. Kol kas viskas neblogai, neskaitant baisiai spuoguoto veido
Va, o kosulys, tai pasoirodo buvo ne nuo mikoplazmos, o tiesiog uzsiteses bronchitas. Jo atsikraciau pora menesiu pageres gelomirtol forte ir daug karstu arbatu. Bet tai as issiaiskinau ir issigydziau tik nuvaziaves i santariskes Beje, ten gydytojai pasake, kad su mikoplazma kovoti tas pats kaip su vejo malunais. Jei turi ja tai tusi, tas pats kaip su herpesu.

Tai vat. Zodziu brangieji, gydykimes kaip galim, kad tik nereiktu gerti antibiotiku. Ir pries skiriant bet kuriuos vaistus bet kuriam daktarui, reikia butinai paklausti, ar jie nepakeks kolitui. Pamoka tskant visam gyvenimui

Man dabar israse ACACOL 800(cia tas mesalazinas) gerti tris kartus dienoje po dvi tabletes.
Tik as dabar pasimeciau - ta mesalazina reikia gerti po valgio ar pries? Nes daktaras tai parases po valgio, o informaciniam lapelyje raso kad gerti pries valgi


Man pries pora metu buvo pasirode kraujo, bet neviduriavau(itariu kad nuo antibiotiku, taip sutapo). Ir tyriausi tada, bet nieko nerode - matyt buvo pati pabaiga, nes po to tyrimo dingo kraujas. Metams. Bet tada laukiausi ir niekur nejau. Praejo. Vasara kazkoks pasikartojantis viduriavimas po pora savaiciu buvo, bet irgi praejo. O va dabar tiesiog sprogo viskas.
Ot tai ligele cia

Antiobitikai tikrai manau kenkia. Ir maistas kazkoks kenkia.

Na, sekmes visiems

Sveiki, nauji ir seni kolegos. Smalsianosei, kadangi dar tik ligos prdžia, tai siūlau nenukabinti nosies ir pasidomėti dieta ir liaudies medicina - daug ką galima nuveikti. Patikėk, mesalazino ir prednizolono, o nekalbant jau apie imunosupresantus, dar spėsi prisigert. Jei domina, pasiskaitinėk, esu daug rašiusi apie dietą ir žoleles. Man labai padėjo ir padeda - nevartoju nieko jau nuo rugsėjo pabaigos ir nieko.
O dėl mažos mergytės, tai baisiuosi gydytojų elgesiu - trejų metukų vaiką gydo prednizolonu... Neturiu žodžių...
Aš savo keturiolikmetei neleidau ligoninėje plaučių uždegimo antibiotikais gydyt. žiūrėjo į mane kaip į pabaisą, sakė neturi teisės nurodinėt kaip gydyt. Vistiek išsikovojau teisę spręsti, kas mano vaikui yra gerai, o kas blogai. Tiesiog paklausiau gydytojos: Kas atsakys už žalą padarytą mano vaikui- aš ar ji? O plauių uždegimą išsigydėm namie kuo gražiausiai, tik užtruko ilgiau, nei būtų su antibiotikais, o žalos 0.
Grįšiu iš stomatologės, parašysiu daugiau apie tai kaip galima būtų padėti tai pupai, kad nenugydytų mūsų "gerieji" daktarai.