Sveika. Tikrai labai užjaučiu dėl tokio gyvenimo posūkio ir suprantu, kaip jūs abu kankinatės.
Kiek žinau, šių ligų atsiradimo priežastys nežinomos, dažniausiai tai genetikos faktorius. Netgi nėra nustatyta, kokia dieta geriausia, bet rekomenduojama atsisakyti pieno produktų.
Gali banfyti pasiskaityti čia http://www.pasveik.l...os/kolitai/4501 , nors tikiu, kad jau pakankamai informacijos turi.
tikiu, kad tau padės kitos forumo dalyvės. Laikykis!
Sveiki draugai ligoje ir šiaip prijaučiantys. Liūdna, kad atsiranda naujų žmonių, ypač jaunų, kuriuos palietė ši liga...
Tai jaunai panelei iš Anglijos patariu tiksliai išsiaiškinti draugo diagnozę, jei padarė kolonoskopiją, reiškia diagnozė aiški. Kolitų būna visokių. Gali būti psiaudomembraninis, nes prieš tai gavo antibiotikų. Vaisių, uogų ir žalių daržovių jam nenešk - tik didins viduriavimą. Kiek supratau leidžia prednizoloną, turėtų laikinai pagerėt. Liga lėtinė, bet tikrai gyvent galima. Pastangų reikės daug, bet įmanoma. Tik noro reikia. Ir žinių. Ir patariu pačiai savęs daugiau žiūrėt, nes po tokios operacijos kaip jos, tai toks baisus sresas gali pridaryt daug bėdos. Laikykis
Tai jaunai panelei iš Anglijos patariu tiksliai išsiaiškinti draugo diagnozę, jei padarė kolonoskopiją, reiškia diagnozė aiški. Kolitų būna visokių. Gali būti psiaudomembraninis, nes prieš tai gavo antibiotikų. Vaisių, uogų ir žalių daržovių jam nenešk - tik didins viduriavimą. Kiek supratau leidžia prednizoloną, turėtų laikinai pagerėt. Liga lėtinė, bet tikrai gyvent galima. Pastangų reikės daug, bet įmanoma. Tik noro reikia. Ir žinių. Ir patariu pačiai savęs daugiau žiūrėt, nes po tokios operacijos kaip jos, tai toks baisus sresas gali pridaryt daug bėdos. Laikykis
Sveika komodo, nu tikrai apmaudu kad tenka susipazint tokiomis aplinkybemis. Kaip rase rututele vaisiu tikrai nereikia, nes jie laisvina vidurius. Jei istuikruju leidzia tai turetu poros dienu begyje pageret ir atsirast apetitas. Del vaistu tai mes visi geriam skirtingai ir skirtingom dozem, tai priklauso nuo gydancio gydytojo ir aisku bukles. Su sia liga reikia susigyvent, o tai imanoma, tik reikia istvert pradzia. manau menka cia paguoda, bet tikek. Dauguma is musu serga gan seniai, as pavizdziui jau 7 metus. Susigyvenau, pripratau derint maista, gert vaistus ir net susilaukiau sveiko vaikelio, beje jau ir antro laukiuos 
Tikiu, kad draugui dabar nera noro ka nors matyt, suprantu ji, taip buvo ir man. Tau linkiu kantrybes, kantrybes ir dar karta kantrybes. Pasistenk nuteikt ji, kad viskas imanoma, papasakok apie mus, leisk jam paskaityt, kad zmogus zinotu kad jis ne vienas.
Tikiu, kad draugui dabar nera noro ka nors matyt, suprantu ji, taip buvo ir man. Tau linkiu kantrybes, kantrybes ir dar karta kantrybes. Pasistenk nuteikt ji, kad viskas imanoma, papasakok apie mus, leisk jam paskaityt, kad zmogus zinotu kad jis ne vienas.
Sveikute, Komodo. 
Pirmiausia - nusiramink pati, nes jei tu pati neturėsi sveikatos, tai ir draugui negalėsi padėti. Bent jau pasistenk. Pasiskaityk visas šio forumo temeles. Kiek pavyzdžių, kad galima su šia liga gyventi. Lankosi čia ir vyrukai. Ir jie dirba, ir šeimas turi. Aišku, draugas sugniuždytas šios žinios, nes juk kai nesergame tai niekada ir nepagalvojame, kad taip gali nutikti. Jam dabar reikia laiko tai suvokti, o svarbiausia tave matyti ramią, o neisterikuojančią. Gal Tu jį apglėbi per dideliu rūpesčiu ir tai jį slegia. Tiesiog pasistenk įsiklausyti į jį. Na, netiesiogiai. Nesuprantu,ar ligoninėje nepasako, ko negalima valgyti, kad vaisiai tik pablogina padėtį. Šiame forume rasi ir apie maistą, ir nuotaikas, ir vaistus ir tyrimus. Tik susikaupk ir paskirk laiko paskaitymui. Liga gali būti ne tik paveldima. Pvz. man dėl imuninės sistemos sutrikimo. Taip pat gali būti dėl streso. Na, gal tavo draugas labai labai pergyveno dėl tavo ligos , operacijos ir pan.
Taigi, tu savo draugui padėsi nusiramindama, suieškojusi informacijos apie mitybą, tiksliai žinodama diagnozę ir naudojamus vaistus, ir pasakydama draugui, kad viskas bus gerai, gyvenimas tekės,nors ir reiks kai ką jame pakeisti. Bet tai Jo paties ir jūsų labui, ir jūs dviese nugalėsit visas kliūtis ir jokiu budu nepasiduosit.
Sėkmės ir sveikatėlės jums ir draugui.
Pirmiausia - nusiramink pati, nes jei tu pati neturėsi sveikatos, tai ir draugui negalėsi padėti. Bent jau pasistenk. Pasiskaityk visas šio forumo temeles. Kiek pavyzdžių, kad galima su šia liga gyventi. Lankosi čia ir vyrukai. Ir jie dirba, ir šeimas turi. Aišku, draugas sugniuždytas šios žinios, nes juk kai nesergame tai niekada ir nepagalvojame, kad taip gali nutikti. Jam dabar reikia laiko tai suvokti, o svarbiausia tave matyti ramią, o neisterikuojančią. Gal Tu jį apglėbi per dideliu rūpesčiu ir tai jį slegia. Tiesiog pasistenk įsiklausyti į jį. Na, netiesiogiai. Nesuprantu,ar ligoninėje nepasako, ko negalima valgyti, kad vaisiai tik pablogina padėtį. Šiame forume rasi ir apie maistą, ir nuotaikas, ir vaistus ir tyrimus. Tik susikaupk ir paskirk laiko paskaitymui. Liga gali būti ne tik paveldima. Pvz. man dėl imuninės sistemos sutrikimo. Taip pat gali būti dėl streso. Na, gal tavo draugas labai labai pergyveno dėl tavo ligos , operacijos ir pan.
Taigi, tu savo draugui padėsi nusiramindama, suieškojusi informacijos apie mitybą, tiksliai žinodama diagnozę ir naudojamus vaistus, ir pasakydama draugui, kad viskas bus gerai, gyvenimas tekės,nors ir reiks kai ką jame pakeisti. Bet tai Jo paties ir jūsų labui, ir jūs dviese nugalėsit visas kliūtis ir jokiu budu nepasiduosit.
Sėkmės ir sveikatėlės jums ir draugui.
Sveikuciai,
taip inflaximabas......kaip suprantu ji leidzia tuo ateju kai jau niekas kitas nebepadeda.atrodo ir man taip nutiko.
pirma doze gavau ligoninej, antra buvo po dvieju sav, o va pirmadieni dare ja po keturiu sav.t.y. 6 savaite po pirmo dozes.
dabar bus po 8 savaiciu. ir t.t.
pradejo mazinti prednizolona ir sake kad per siuos du men visai nums, o per puse metu ir azatioprina nuims...na belieka tiketis, kad viskas bus gerai.
klauset kaip jauciausi po pirmos dozes....galiu pasakyt, kad as turbut nerviskai jauciau baime ir laukiau kad kas nors atsitiktu blogai....bet, nieko nenutiko, siaubingai ta vakara uzsimaniau bulviu su kefyru negaliu sakyti kad mane pykino ir buvo bloga ar dar kazkas...paprasciausiai jutau baime, kad dabar kazkas atsitiks, bet taip neivyko...tiesa, kai paleido is ligonines kazkaip sugebejau persalti, tai namie sav pagulejau lovoje siltai truputi vaistu isgeriau ir viskas praejo. po antros dozes jau nebuvo taip baisu, o dabar trecia, atrodo kol kas viskas gerai...nors jauciu kazkas negerai su slapimu...nors gal prisigalvoju...kazkaip anksciau netekdavo nakti eit i wc, o dabar kas nakt viena kart turiu eiti...nzn..daktarei nesakiau, et gal cia nieko baisaus...nzn...reikes dar pasiskaityt apie salutinius poveikius, nes kaip sake gydytojas tie vaistai pirmiausia trenkia per silpniausia vieta....tikiuosi nebus man inkstai kokie.....bet visumoj jauciuosi gerai, jokio kraujo, kartais gleiviu....i wc 1-2 kartus einu...
KOMODO, gerai kad prie musu prisidejai, bet kaip kazkuri cia rase, pirmiausia turi daktara uzspiesti kad tau normaliai parasytu tavo draugo ligos pavadinima ir tik tada galesi ieskoti budu jam padeti. nes kolitu buna keliu rusiu o ir kiekvienas zmogus individualiaiji pakelia ir su juo susigyvena. ir tikrai galim visi patvirtinti, kad su sia liga galima ir ismokstama gyventi....zinoma, tau turetu but labai sunku, nes as prisimenu savo artimuosius kaip jiems buvo sunku ziureti i mane...o as saves nekesdavau kad sergu ir negaliu gyvent kaip anksciau....bet reik daug kantrybes ir laiko...reik suvokti, kad gyvas i zeme nelisi ir turi eiti toliau turi bui stipresnis uz liga.todel tau ir linkiu, kantrybes ir stiprybes, nepasiduok savo draugo depresijai, turi but stipresne uz ji, nes tu jam tikrai reikalinga. ir aisku, neperlenk lazdos, nes tai taip pat labai slegia...
perskaityk visa foruma, zinau kad daug, bet manau verta...gal kai kas pades. visada gali klausti patarimu kokiu, nors dar karta pabreziu, kiekvieno liga yra savotiska nors pavadinimas toks pat. todel jus turesit atrasti, kas jums bus geriausia. o dabar nusiramink, pati turejai ka iskesti...
tikrai zinau kad galesi padeti savo draugui.
ir tikrai nepersistenk, jam dabar negalima jokiu vaisiu, pieno produktu ar pan.
nepatingek, zinama jei turi laiko gaminti maista pati is vistienos, ar jautienos, viskas turi buti virta, praktiskai sumalta i kosele, kad lengviau viskintu ir nebutu skausminga kai viskas eina per zaizdota zarnyna...ir issiaiskink tiksliai kokia liga, nes po kolonoskopijos daktarai tikrai turi zinot kas per liga.
sekmes tau ir tavo draugui, bukit stiprus. na o maratona manau kuriam laikui tures atideti.
sekmes jums
niu ir visiems kitiems dideli linkejimai, ir tikiuosi kad jau atsigavot po svenciu vaisiu.....man jos ir nebuvo i gera.....bet jau atrodo praejo.
iki greito
taip inflaximabas......kaip suprantu ji leidzia tuo ateju kai jau niekas kitas nebepadeda.atrodo ir man taip nutiko.
pirma doze gavau ligoninej, antra buvo po dvieju sav, o va pirmadieni dare ja po keturiu sav.t.y. 6 savaite po pirmo dozes.
dabar bus po 8 savaiciu. ir t.t.
pradejo mazinti prednizolona ir sake kad per siuos du men visai nums, o per puse metu ir azatioprina nuims...na belieka tiketis, kad viskas bus gerai.
klauset kaip jauciausi po pirmos dozes....galiu pasakyt, kad as turbut nerviskai jauciau baime ir laukiau kad kas nors atsitiktu blogai....bet, nieko nenutiko, siaubingai ta vakara uzsimaniau bulviu su kefyru
negaliu sakyti kad mane pykino ir buvo bloga ar dar kazkas...paprasciausiai jutau baime, kad dabar kazkas atsitiks, bet taip neivyko...tiesa, kai paleido is ligonines kazkaip sugebejau persalti, tai namie sav pagulejau lovoje siltai truputi vaistu isgeriau ir viskas praejo. po antros dozes jau nebuvo taip baisu, o dabar trecia, atrodo kol kas viskas gerai...nors jauciu kazkas negerai su slapimu...nors gal prisigalvoju...kazkaip anksciau netekdavo nakti eit i wc, o dabar kas nakt viena kart turiu eiti...nzn..daktarei nesakiau, et gal cia nieko baisaus...nzn...reikes dar pasiskaityt apie salutinius poveikius, nes kaip sake gydytojas tie vaistai pirmiausia trenkia per silpniausia vieta....tikiuosi nebus man inkstai kokie.....bet visumoj jauciuosi gerai, jokio kraujo, kartais gleiviu....i wc 1-2 kartus einu...KOMODO, gerai kad prie musu prisidejai, bet kaip kazkuri cia rase, pirmiausia turi daktara uzspiesti kad tau normaliai parasytu tavo draugo ligos pavadinima ir tik tada galesi ieskoti budu jam padeti. nes kolitu buna keliu rusiu o ir kiekvienas zmogus individualiaiji pakelia ir su juo susigyvena. ir tikrai galim visi patvirtinti, kad su sia liga galima ir ismokstama gyventi....zinoma, tau turetu but labai sunku, nes as prisimenu savo artimuosius kaip jiems buvo sunku ziureti i mane...o as saves nekesdavau kad sergu ir negaliu gyvent kaip anksciau....bet reik daug kantrybes ir laiko...reik suvokti, kad gyvas i zeme nelisi ir turi eiti toliau turi bui stipresnis uz liga.todel tau ir linkiu, kantrybes ir stiprybes, nepasiduok savo draugo depresijai, turi but stipresne uz ji, nes tu jam tikrai reikalinga. ir aisku, neperlenk lazdos, nes tai taip pat labai slegia...
perskaityk visa foruma, zinau kad daug, bet manau verta...gal kai kas pades. visada gali klausti patarimu kokiu, nors dar karta pabreziu, kiekvieno liga yra savotiska nors pavadinimas toks pat. todel jus turesit atrasti, kas jums bus geriausia. o dabar nusiramink, pati turejai ka iskesti...
tikrai zinau kad galesi padeti savo draugui.
ir tikrai nepersistenk, jam dabar negalima jokiu vaisiu, pieno produktu ar pan.
nepatingek, zinama jei turi laiko gaminti maista pati is vistienos, ar jautienos, viskas turi buti virta, praktiskai sumalta i kosele, kad lengviau viskintu ir nebutu skausminga kai viskas eina per zaizdota zarnyna...ir issiaiskink tiksliai kokia liga, nes po kolonoskopijos daktarai tikrai turi zinot kas per liga.
sekmes tau ir tavo draugui, bukit stiprus. na o maratona manau kuriam laikui tures atideti.
sekmes jums
niu ir visiems kitiems dideli linkejimai, ir tikiuosi kad jau atsigavot po svenciu vaisiu.....man jos ir nebuvo i gera.....bet jau atrodo praejo.
iki greito
Sveikutes mielosios...Didziausias aciu uz malonu "priemima" i savo buri...
Na, is tisu, Jus be okios abejones visos teisios, jog reikia laiko ir t.t. Na, bet del tikslios diagnozes as pati ji prispaudziau,kad klaustu, ne sjuk negaliu as ieskoti jo gydytojo vakarais, kai po darbo ateinu.. Na, mes nesam kartu labai ilga laika, askritai esa kartu tik kelis menesius, taigi jis net apie mano operacija nieko nezino (juk nepulsiu visiems guostis,kaip pergyvenau ir kaip buvo baisu)..
Na, jo gyvenimas ne rozem klota sirgi.. Bet.. Zodziu nekas, nes pats minejo, kad geriau noretu mirti,nei taip kankintis, o cia juk pati pradzia ir depresija, manau, ji po truputi po truputi ima glemstis...
Per daug as ji lankiau, nors sioj saly jis praktiskai vienas, jo visa seima Airijoje, kadangi jis pats yra airis ir deja, sio forumo jis neskaitys,kadnagi vienintele kalba jo yra anglu... Bandysiu duagiau pasiieskoti forumu anglu kalba, bet stai man kokia nesamone ivyko: po uzvakaykscio apsilankymo pas ji kita ryta sulaukiau is jo zinutes, jog nenori jis manes matyti si vakara, kadangi yra vissikai be jegu, issunktas ir liudnas ir tikrai nesuteiks man siuo metu geros draugijos, bet tikisi , jog as tureiu gera diena darbe ir t.t. Po to nei as jam nieko neskambinau ir nerasiau, tiek jis.. Ir dabar pati nesuprantu ar cia viskas tarp musu baigta (nervai jau mano pakrike taip,jog darbe apsiblioviau bekalbedama telefonu su vienu musu pacientu (dirbu optikos centre)), ar cia jo depresija kalta? O galbut jis apskritai nebenori manes daugiau niekada niekada matyti...
Nezinau nei ka manyti,nei kaip elgtis.. Galbut tiesiog duoti jam ramybe ir kol jis pats su manimi nesusisieks, tol as jo netrugdysiu... (?)Bet, gristant prie jo ligos, progresas gydyme berods yra.. Nebebega taip daznai i WC, kaip jis sake, ir jau nebera kraujo... Bet kai atsistojo praverti palatoje langa ir stipriau pajudejo staigiai atsigule ir susiiete is skausmo ir bego i WC... Man begalo skaudu ji matyti skausme, o jam tikriuaisai be galo nemalonu,jog as ten esu, nes jo palata vienviete ir is karto joje yra jo privatus WC su dusu...
Nebezinau nei ka man galvoti , nei kaip elgtis.. Pati verkiu ir puolu i depresija...
Tikriausiai laikas parodys.. Bet nejaugi jis gali taip ir dingti is mano yvenimo ir viskas vien del ligos ar del manes tokios liudnos kalbancias su juo nesamones ir tik del to, jog as tokioje nevilty, jog nezinau nei ka ja pasakyti,kad tik padeti ar pakelti nuotaika...Nukrypstant nuo mano verkselinimu i sali: pastebejau, jog keliso JUSU sergate DZS.. Is tikruju toks sindromas ir man apie 10 metu atgal buvo diagnozuotas, bet del to nieko nebuvo daroma ir jokie dietologai su manimi nesikalbejo, bet taip ir susigyvenau su tuo, kai baisiai pucia pilva tik susinervinus ar pavalgius kokiu miltiniu produktu ar vaisiu.. Taip ir gyvenau niekada nevalgydama nei vaisiu, nei darzodzu (apart pomidoru ir agurku)... Ar yra kokia specifine dieta, ar kaip Jus su DZS tvarkotes?...
Nuosirdziai,
Komodo..
uzjauciu...issivaizduoju kaip jis jauciasi....kai man buvo toks kritinis metas, ieko nenorejau matyti...norejau mirti...tai mama visus draugus prigrasino kad manes nepaliktu ir pastoviai lankytu...bijojo kad ko sau nepasidaryciau....issivaizduoju kaip jiems buvo i mane sunku ziureti, tokia bejege ir sugniuzdyta...zmogui yra sunkiausia pripazinti sau kad jau nebusi toks stiprus kaip anksciau...sunku su tuo susitaikyti...bet as manau kad ju visu rupestis man labai padejo...kazin ar be ju buciau isgyvenus....kaip tavo atveju daryti komodo...nzn...ir nzn ka patarti...cia tokia liga...man sakyciau net geda buvo, kad as turedavau tiek laiko praleisti wc...bet po to apsipratau...o vyrams manau dar sunkiau su tuo susitaikyti, jie juk turi buti stiprus....o dabar pokst taip greit ir tu bejegis....tai labai sunku....manau turetum ji itikinti kad jis tau rupi...ir kad gali tavim pasitiketi...zinoma jei jis tikrai tau sarbus...ir pasirengus visiems isbandymams....tada neturi pasitraukti ir eiti salia kartu su juo ir jam padeti...na manau kad jei jam jau geriau, tai nuo vaistu dar per kokia savaite turetu dar pagereti....o jau kai isleis is ligonines...tada reiks mokintis gyvent is naujo kaip sakoma....nzn...labai sunku patarti...viskas priklausys nuo taves....ir nuo to ar ir tu jam ka nors reiski..laikykis ir nezliumk, blin po perkunais, nes tai tikrai nepades nei tau nei jam.....nereik verkti ir gailetis dejuoti ir pan....nes tikrai zlugsit abu, turit susiimti ir kovoti. asaromis nepadesit vienas kitam...
Aciu, Laila25, uz tavo atsakyma..
Na, iki siol is jo nieko neisgirdau..
Bandziau sestadieni skambinti, bet jis ne nekele ir neatsako i mano balso zinute...
Siandien skambinau i ligonine (gerai, jog bent ten suteikia kazhkiek informacijos) tai sako, jog jo nuotaikos nekokios ir jis labai tylus pastaruoju metu ir nelabai komunikabilus.. Jauciasi gal siek tiek geriau, bet pagrinde taip pat.. Vel jam leidzia steroidus (kaip ir buvo nutrauke, nes jau kateterio nebeturejo, kai paskutini karta ji maciau, bet sake, jog dar leidzia vaistus i pilva) - prednizolona.. Na, kada is ligonines isleis nezino, bet sako reaguoja i gydyma gerai, bet progresas matysis tik po laiko, o be to da rkahzkaip doze steroidu mazinti tures, tad sako palaikys dar kol kas ji ligonineje...
Net nezinau, kaip man ir elgtis.. Na, nenori jis su manimi bendrauti telefonu - tvarkoj, as ji suprantu.. galbut jis laisves nori>? O galbut tiesiog uzbegti man po darbo be jokiu stresu ir nespraudziant i kampa jo neklausineti jokiu klausimu tiesiog pasakyti, jog norejau pamatyti ji ir tikiuosi, jog jam geriau? ..
Ne nebezinau kaip man elgtis..
As suvokiu, jog jam dabar ne iki meiles scenu ir meilikavimu, kadangi liga nera kazhkoks persalimas ar gripas, bet vis gi, nejaugi tas jausmas taip galejo imti ir dingti?,,,
Is savo patirties, mielos merginos, prasau patarkite, nes baigiu plaukus is galvos issirauti ir is tiesu baigiu isproteti..
Na, iki siol is jo nieko neisgirdau..
Bandziau sestadieni skambinti, bet jis ne nekele ir neatsako i mano balso zinute...
Siandien skambinau i ligonine (gerai, jog bent ten suteikia kazhkiek informacijos) tai sako, jog jo nuotaikos nekokios ir jis labai tylus pastaruoju metu ir nelabai komunikabilus.. Jauciasi gal siek tiek geriau, bet pagrinde taip pat.. Vel jam leidzia steroidus (kaip ir buvo nutrauke, nes jau kateterio nebeturejo, kai paskutini karta ji maciau, bet sake, jog dar leidzia vaistus i pilva) - prednizolona.. Na, kada is ligonines isleis nezino, bet sako reaguoja i gydyma gerai, bet progresas matysis tik po laiko, o be to da rkahzkaip doze steroidu mazinti tures, tad sako palaikys dar kol kas ji ligonineje...
Net nezinau, kaip man ir elgtis.. Na, nenori jis su manimi bendrauti telefonu - tvarkoj, as ji suprantu.. galbut jis laisves nori>? O galbut tiesiog uzbegti man po darbo be jokiu stresu ir nespraudziant i kampa jo neklausineti jokiu klausimu tiesiog pasakyti, jog norejau pamatyti ji ir tikiuosi, jog jam geriau? ..
Ne nebezinau kaip man elgtis..
As suvokiu, jog jam dabar ne iki meiles scenu ir meilikavimu, kadangi liga nera kazhkoks persalimas ar gripas, bet vis gi, nejaugi tas jausmas taip galejo imti ir dingti?,,,
Is savo patirties, mielos merginos, prasau patarkite, nes baigiu plaukus is galvos issirauti ir is tiesu baigiu isproteti..
Mano patarimas - suimk save į rankas. Kitaip nebus, niekas nepasikeis ar tu kraustysies iš proto ar ne. Kai aš susirgau irgi neleidau niekam manęs lankyti, net vaikam ir vyrui. Įsivaizduok save jo kailyje - kaip jaustis žmogui, kuris negali net iš tualeto išeit...Tuo labiau, kad jis dar gal net nesuvokia, kas tai per liga ir kaip reikės toliau gyvent. Susitaikymas su liga vyksta etapais. Ir juos visus reikia išgyvent...Stiprybės tau. Mano patarimas tau - kartais užeik, pasiteirauk kaip jaučiasi, kad palaikai jį, bet nemanau, kad šiame etape gali tikėtis ko nors daugiau. Kai griūva pasaulis, vargu ar meilė, draugystė tuo metu atrodo tokia svarbi...(atrodo, o ne yra)
P.S. Ateis laikas ir jei tu esi jam svarbi, jis prisileis tave, o jei ne - reiškia taip buvo lemta.
P.S. Ateis laikas ir jei tu esi jam svarbi, jis prisileis tave, o jei ne - reiškia taip buvo lemta.
Labas Komodo,
Zinau, kad labai sunku, bet manau jog geriausia visgi butu nusiraminti ir leisti jam pirmiausia susigyventu paciam su savimi. Gal but, kadangi jus dar neesat labai artimi, o jis staiga susirgo tokia liga, jis pats abejoja tolesniu gyvenimu ir nenori be reikalo suteikti tau vilties ir t.t.
Kai viskas pageres, jis vel ims kitaip ziureti i pasauli ir i tave
As irgi buvau sveikas kaip ridikas. Ir pasportuodavau, rodos kalnus galejau nuversti. Buvau uzsimojes ir nama statyti savom rankom, aciu aukstesnems jegoms, kad suabejojau finansais ir nusipirkom buta
Sita liga nukrito lyg is dangaus. Ir taip pat staiga tiesiog turi imti ir susitaikyti su tuo, jog jau niekada negalesi sau leisti inesti bulviu maisha i rusi, ar su draugais prie saslyko pakelti
Bet juk gyvenimas vistiek tesiasi.
As ir toliau laukiu pavasario, laukiu pirmosios pavasario zukles. Ir zinau jog vel keliausiu upelio pakrantemis ne viena ir ne du kilometrus ieskodamas savo gyvenimo upetakio... galbut tie nueiti kilometrai pakrantes bruzgynais jau nebus taip lengvai nueiti kaip anksciau, bet as vistiek juos eisiu... nes tai suteikia labai daug vilties ir noro gyventi
Zinau, kad labai sunku, bet manau jog geriausia visgi butu nusiraminti ir leisti jam pirmiausia susigyventu paciam su savimi. Gal but, kadangi jus dar neesat labai artimi, o jis staiga susirgo tokia liga, jis pats abejoja tolesniu gyvenimu ir nenori be reikalo suteikti tau vilties ir t.t.
Kai viskas pageres, jis vel ims kitaip ziureti i pasauli ir i tave
As irgi buvau sveikas kaip ridikas. Ir pasportuodavau, rodos kalnus galejau nuversti. Buvau uzsimojes ir nama statyti savom rankom, aciu aukstesnems jegoms, kad suabejojau finansais ir nusipirkom buta
Sita liga nukrito lyg is dangaus. Ir taip pat staiga tiesiog turi imti ir susitaikyti su tuo, jog jau niekada negalesi sau leisti inesti bulviu maisha i rusi, ar su draugais prie saslyko pakelti
Bet juk gyvenimas vistiek tesiasi. As ir toliau laukiu pavasario, laukiu pirmosios pavasario zukles. Ir zinau jog vel keliausiu upelio pakrantemis ne viena ir ne du kilometrus ieskodamas savo gyvenimo upetakio... galbut tie nueiti kilometrai pakrantes bruzgynais jau nebus taip lengvai nueiti kaip anksciau, bet as vistiek juos eisiu... nes tai suteikia labai daug vilties ir noro gyventi
Šaunuolis fiskius.Taip laikyt. Vistiek gyvenam vieną kartą čia ir dabar. Taigi reikia džiaugtis tuo, ką turim. Kad ir kokia bjauri būtų mūsų liga, visgi - ne pati baisiausia. 
Paprieštaraučiau gal tik dėl ligos netikėtumo - paparastai organizmas siunčia mums signaliukus kad gyvenam ne taip, bet mes jų napastebim, o gal nenori pastebėt...
Eikim geriau su rogutėm nuo kalniukų važinėt... Bandžiau su pašiknkiuku - nieko gero - krato užpakalį
. Rogutės geriau.
Paprieštaraučiau gal tik dėl ligos netikėtumo - paparastai organizmas siunčia mums signaliukus kad gyvenam ne taip, bet mes jų napastebim, o gal nenori pastebėt...
Eikim geriau su rogutėm nuo kalniukų važinėt... Bandžiau su pašiknkiuku - nieko gero - krato užpakalį
. Rogutės geriau.
Sveiki visi. Smagu , kad mes taip padedadam ir palaikom vieni kitus. Ištikrųjų labai smagu ir įgauni daugiau pasitikėjimo ir stiprybės, žinai kad nesi vienas.
Komodo, manau rututulė visiškai teisi, užeik kartas nuo karto aplankyt, nemanau kad turėtų išvyti Ir jei ištikrųjų jus skirti vienas kitam, tai atlaikysit. Kaip ten sakoma : laimėje ir nelaimėje, džiaudsme ir varge ...
Šaunuolė rututulė, geriau einam su rogutėm, nesvarbu kad mums tie užpakaliai po to paskaudens
svarbu galesim pasidžiaugt 
Gaila kad negaliu aš eit, o prie namų toks kalnelis ...
Tai gal nusišypsokime visi
Komodo, manau rututulė visiškai teisi, užeik kartas nuo karto aplankyt, nemanau kad turėtų išvyti
Ir jei ištikrųjų jus skirti vienas kitam, tai atlaikysit. Kaip ten sakoma : laimėje ir nelaimėje, džiaudsme ir varge ...Šaunuolė rututulė, geriau einam su rogutėm, nesvarbu kad mums tie užpakaliai po to paskaudens
svarbu galesim pasidžiaugt Gaila kad negaliu aš eit, o prie namų toks kalnelis ...
Tai gal nusišypsokime visi
