Meilė mūsų gyvenime

Mergaitės, jūs abi labai simpatukės net pastangų nereikia didelių

Na taip, ką turiu tai turiu.. varnų lizdą Kažkada į Sankt Peterburgą teko keliauti, tai vaikai Ežiu praminė



Hm, čia iš tiesų mano paslaptis - kai neturi nieko švento, niekas negali sužeisti. Tiesa, po Mildos gimimo atsirado ribų, kurių nenoriu peržengti, bet jei kas smūgiuoja, leidžiu smūgiuoti labai giliai, kol atsibosta. Juk koks įdomumas voliotis su kiaule? Kiaulei tai patinka

CrazySun, va ir nepataikei su pastangom. Matytum, kiek aš vaško ir lako išnaudoju..

Sveikutės,

Kažkaip nedrąsiai aš čia rašau, nors labai noriu susibendrauti su tokiomis šauniomis mergaitėmis. Nes jau tikrai pavargau būti vieniše . Ir pati galvoju, iš kur tas mano nedrąsumas. Suprantu, kad tai yra mano vidaus dalykai. Suprantu, kad jūs čia susirinkote dėl prarastų mylimų žmonių, jūs pilnos tikėjimo, kad netruks atsirasti naujas žmogus. O mano situacija kažkokia kitokia. Skaitau apie jūsų vis dar išgyvenamus jausmus savo ex'ams. Tikiu, tas laikas po išsiskyrimo skaudus, bet pati jau net nepamenu, ką tai reiškia. Su mylėtu vyru išsiskyriau jau seniai, gal pries kokius 6 metus. Man dėl to jau visiškai nebeskauda. Galvoju, gal net ne į tą skyrelį rašau, bet ir šio skyrelio tema traukia. Mane su jumis sieja to naujo žmogaus paieškos. Na ir gal dar gedėjimas. Tuoj paaiškinsiu, ką turiu omeny.

Kažkada, kai dėl prarastos meilės nuėjau pasikalbėti su psichologe, ji pasakė, kad išsiskyrimas su mylimu žmogum kažkuo panašus į mylimo žmogaus mirtį – žinoma, tie du dalykai net nesulyginami, bet tiek vienu, tiek kitu atveju žmogaus netenki. Pasikeičia kasdienybė, pasikeičia visa tave supanti aplinka. Reikia iš naujo mokytis atlikti kiekvieną darbą pačiai, nes jau nebelieka su kuo dalintis. Ir kaip yra gedėjimo stadijos (5 berods), taip yra ir tos pačios susitaikymo su išsiskyrimu stadijos. Vat šitas gedėjimas mane taip pat kažkuo riša prie šito skyrelio. Tik aš gedžiu ne prarasto mylimojo, o prieš 2 metus mirusio savo brolio. Dabar galvoju, kad būtent dėl to negaliu surasti meilės. Dėl to, kad dar per daug skauda dėl prarasto žmogaus. Na, net pati nežinau, kaip yra susijusi meilė vyrui ir meilė šeimos nariui, bet jaučiu, kad tie dalykai susiję. Jau vien tuo, kad kai gedi, užsidarai namie, atsitveri nuo visų, neįsileidi žmonių į širdį (bent jau mano atveju). Todėl daugelis sutiktų vyrų atrodo netinkami – tai nepakankamai stiprūs, tai per daug lengvabūdiški. O man reikia žmogaus, kuris suprastų, tiesiog patrauktų savo vidine ramybe ir stiprybe. Ir iš viso reikalavimai antrąjai pusei pasikeičia po kažkokių išgyvenimų.

Net nežinau, ar parašiau tai, ką planavau parašyti. Tiesiog, noriu bendrauti

Tik nepersistenk, vyrai šiais laikais laaabai jautrūs, kai pasišaipoma iš jų

aš labai atsiprašau.. bet aš ir kilogrmą lako ir vaško uždėjus nebūčiau tokia žavi kaip Tu



taip, tą patį norėjau sakyt

na, matai, Sušalusi, Tu jau nori bendrauti - ar tik tai ne pirmas žingsnis į sienų griovimą? Nežinau tokio gedėjimo jausmo, bet... tu juk gyveni savo gyvenimą, todėl negali užsibūti praradimo stadijoje...
sėkmės, mergaite!! užsuk čia dažniau ir pamatysi kaip norėsi pasikeisti savo nicką iš sušalusios į ką nors šiltesnio
Beje, atsakyk į mano ankstesnį klausimą - kaip myli save?
Papildyta:

taip, tokia pati kaip Drugelis nebūsi. Nes tu pati esi vienintelė ir nepakartojama!!!! Būtent SAVO savitumu ir turėtum didžiuotis

Imk balioną
jauskis čia kaip namie - juk žinai, kad būsi išgirsta, o ir kalbėti čia ne tik apie meilę galima, juk aptariam visas bėdas.. kad ir aš savo kvailas mintis dėlioju, o po to supratingos mergaitės net kvailiausias mintis "paverčia" ne tokiom kvailom, gera pasijust ne vienai juk pati matai kokių nesąmonių čia prirašau
tikrai dažniau užsuk

beje, pameni kvietimą arbatos? jis dar galioja
Papildyta:


net susigėdau..
nėra man ką su jumis lygiuotis
o su tuo savitumu sunkiai man sekasi...

[quote=Dovyyyle,2007 10 03, 11:48]
Beje, atsakyk į mano ankstesnį klausimą - kaip myli save?

Klausimas tiesiai i dešimtuką Reikia dar gerai pagalvoti, kad galėčiau atsakyti. Tai jau, turbūt, reiškia, kad per mažai myliu

CrazySun, Tau bizūną į šikniuką už tokius žodžius jau dabar duoti ar dar palaukti kol atsiimsi savo žodžius?
čia aš apie lygiavimąsi..

gal duok stipriai..

[quote=CrazySun,2007 10 03, 11:52]
Imk balioną
beje, pameni kvietimą arbatos? jis dar galioja


Aciu Būtinai pasinaudosiu. Atsijungiu pietums, skaniai ir jums papietaut

Sveikos, kol perskaičiau ką pražiopsiojau, tai pusė darbo dienos praėjo
Šitie žodžiai:
Ką aš myliu?
Žmogų, kuris mylėjo mane, kuriam buvo gera šalia manęs, kuris manęs ilgėjosi, kuris man dovanojo tiek daug nuostabių dalykų..

O ar toks žmogus yra?
Ne.
Tokio žmogaus nėra. Nes jo nėra šalia, kai to reikia labiausiai. Nes jam nerūpi, kai man skauda. Nes jis nepalinki man nei labo ryto, nei labos nakties. Nes jis nepaklausia kaip aš. Nes jis neapsikabina, kai mane ištinka bėda.

Ar aš myliu jį už tai, kad jis myli kitą?
Nu dar to betrūko.

Tai ką mes mylim?
Jausmą, kurį patyrėm.

O kas sukelia tą jausmą?
Žmogus, kuris myli tave.

Tai kokia iš to išvada?
Tikra meilė yra tik abipusė meilė.

Ar mus dar pamils?
NEABEJOTINAI

Ar mes dar pamilsime?
Tą pačia minutę, kai suprasime, kad kitas žmogus savo buvimu greta duoda daug daugiau, nei tas kuris nuo tavęs dėl kažkokių priežasčių pabėgo.


Šie žodžiai fantastiški, lyg kažkas pasakytu imk paskaituk, tai tu žinai tik negali pripažinti sau. Perskaičiau, ir supratau, kad tai tikra tiesa. Ačiū, abzoryte