QUOTE(laiminga_zmona @ 2009 09 05, 13:21)
Uzjauciu tave - mano vyras zuvo, kai as dar tik 12 savaiciu buvau nescia. Auginu dabar mazyli - savo didziausia dziaugsma ir dekoju dievui, kad dave man tokia dovana. Kiekviena diena savo vyra prisimenu, labai daznai sapnuoju, atrodo, kad jis ir toliau su manimi gyvena. Jau bus greit metai, kai jis zuvo, bet skausmas ne trupucio neatlego... Stiprybes jusu seimynai
Papildyta:
QUOTE(ramune155 @ 2009 09 05, 13:34)
Laikykis, širdele. Tuoj metai bus, kai žuvo mano vyras, likau su 3 dukrytem. Išvažiavo trumpam miestan ir nebegrįžo, aš vis dar laukiu.. ir nežinau ar kada susitaikysiu su tuo kad jo nera.
Sapnuoju dažnai kad jis grįžta namo..
Tiek norejau daug parašyt, ašaros riedet pradejo. Vistik skausmas dar labai stiprus..
Sapnuoju dažnai kad jis grįžta namo..
Tiek norejau daug parašyt, ašaros riedet pradejo. Vistik skausmas dar labai stiprus..
O viespatie kiek musu daug. Didele jums uzuojauta



