QUOTE(Emulsija @ 2009 09 24, 23:15)
Taip,jis nepraeina greit ,tik kazkiek slopsta.Juk ir paciai ,tikriausiai,dabar jau yra siek tiek kitaip? Zinoma,jei vyras savo noru tai padare,tai jums dar kebliau.Jus tiesiog gerbkite jo pasirinkima ir supraskite,kad tai nebuvo lyg is giedro dangaus.Dazniausiai tai buna kokia nors depresijos forma,tik gal jus nepastebejote,kad zmogui reikia pagalbos.Po savizudybiu labai sunku artimiesiems,nes juos pradeda slegti geda,kaltes jausmas,grauzatis.Nesidekite sau tos nastos,nes jau nieko nepakeisit .Is tiesu musu gyvenimai yra jau nulemti ir mes tik vykdome programa.
Dabar siek tiek kitaip is finansines puses, kai tiek praejo laiko, po truputuka viskas susitvarke. O kai yra kitas salia ir ukio reikalai geresni( kiek man teko vienai visko, net baisu ir dabar apie tai prisiminti. Kai kada pagalvoju ir kaip gi as atlaikiau, kaip pakeliau toki sunkuma, kaip neapsileidau, buta islaikiau ir neprasigeriau, nors dauguma nepakelia sitokios nastos

Jug viena likau visiskai, nei tevo salia nei mamos. Mama mirus jau buvo o tevas gyvas tik su kita gyvena ir ne mano mieste. Vienai teko eiti visur, nei mano gimines nei vyro gimines nieks nepadejo. Uz tai dabar esu stipri, gyvenimu musta ir pamokita, bet sveikatele pablogejo, vistiek atsiliepe visi sunkumai ) Vyras buvo kazkokio zmogaus iveltas i
finansinius reikalus ir is ten neisbrido( bent as taip manau, nes jokio rastelio nebuvo palikes, nors visi faktai i ta rode) Zinau, kad musu gyvenimai uzprogramuoti, bet vis tiek sunku. Nors ir turiu dabar vyra(bet nesusituoke mes) ir suneli turiu nuo jo, bet tai ne tas zmogus kuri turejau. Taip sunku kai su vyrais atsisveikini tokiu budu, jei butume issiskire, kitas reikalas butu(tada yra pyktis, neapykanta tam zmogui) o kai vyras mirsta tada didelis skausmas mus nepalieka ilgai, dar jei nerandi savosios laimes antra karta arba radai, bet tai ne tas gyvenimas

Po teisybe sako: ko turim- neissaugom, pametam-verkiam