Gyvenimas po vyro mirties

#121
Laba

QUOTE(DAIVUKS @ 2009 09 28, 13:47)
aš pati dabar supratau,kad nevertinau tą ką turėjau,o dabar atrodo viską viską atiduočiau kad tik viskas būtų kaip buvę.........  verysad.gif  tik va noriu jūsų paklaust,kaip jūs viską ištvėrėt,kaip nepalūšt,ar neprireikė psihologo pagalbos? verysad.gif


3 men. po laidotuvių vartojau vaistus, nes miegot negalejau. Po to kažkaip įsivažiavau, darbas, vaikai, namai, vasara buvo. Dabar metines arteja ir vėl blogai...ir pas psihologą dabar pradejau eit, tiesa pas pažįstama, tai nežinau kiek pades ar vėl vaistukus teks vartot..
O išvert kažkaip reikia, vaikus reik užaugint..
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo ramune155: 28 rugsėjo 2009 - 13:51
#122
aš nevartoju jokių vaistų,kažkaip bijau būt priklausoma nuo jų,tai bandau gert raminančių arbatų......aš buvau vieną kart pas psihologę,tai išėjus iš kabineto kažkaip nesupratau ar palengvėjo nors truputį ar ne,tai bandau skaityt psihologines knygas,gal kažkiek padės susivokt ir žengt žingsnelį po žingsnelio į priekį.... verysad.gif
Atsakyti
#123
QUOTE(DAIVUKS @ 2009 09 28, 16:15)
aš nevartoju jokių vaistų,kažkaip bijau būt priklausoma nuo jų,tai bandau gert raminančių arbatų......aš buvau vieną kart pas psihologę,tai išėjus iš kabineto kažkaip nesupratau ar palengvėjo nors truputį ar ne,tai bandau skaityt psihologines knygas,gal kažkiek padės susivokt ir žengt žingsnelį po žingsnelio į priekį.... verysad.gif

O as vietoj psichologu pas bureja nucuoziau. Tada vyras iskeliavo 5 lapkricio ir artejo kaledos, galvojau mirsiu be jo, o jug kaledos( pirmosios Kaledos ir be vyro verysad.gif ), kaip cia istvert ir nuejau. Ir ka jus sau galvojat man taip isejus lengva buvo, kad ir visas tas Kaledines dienas isgyvenau. Galite mane laikyti ko noryte, bet iki siol bendrauju su burejom, aisku kol suradau tinkama buvau ir i juoda magija papuolusi doh.gif Gerai, kad viskas gerai ir neskausmingai baigesi. Zinokit arba labai tikiu, bet viskas tikrai pyldosi. Arba kaip sako tie kurie netiki, kad pats zmogus sau ko nori tas ir pyldosi, na nezinau, bet jokiu vaistu nevartoju. As irgi esu ju salininke, nors ir medike ax.gif O issiverkt butina, net sveika, nereikia savije laikyti. As kai jauciu, kad prispaudzia, ijungiu muzika, paimu 100gr. ir zliumbiu, bet kai issizliumbiu tikrai pagereja, labai lengva tada ant sirdies, o taip sunku, baisiai spaudzia.
Atsakyti
#124
QUOTE(DAIVUKS @ 2009 09 28, 16:15)
aš nevartoju jokių vaistų,kažkaip bijau būt priklausoma nuo jų,tai bandau gert raminančių arbatų......aš buvau vieną kart pas psihologę,tai išėjus iš kabineto kažkaip nesupratau ar palengvėjo nors truputį ar ne,tai bandau skaityt psihologines knygas,gal kažkiek padės susivokt ir žengt žingsnelį po žingsnelio į priekį.... verysad.gif


Nu ne visų vaistų gali but priklausomas, arbatos man nepadedavo. Nakties bijodavau, nes tik užsnūsdavau, iškart jo veidas prieš akis ir balsas '' kodėl mane palaidojai''... nu žinok po kelių nemigo naktų jau stogas pradejo važiuot..
Man išsiverkimas nepadeda, nors nuvažiuoju ant kapų pažliumbiu, bet dar sunkiau verysad.gif nežinau, gal tas akmuo ir gules ant dūšios visą gyvenimą..
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo ramune155: 29 rugsėjo 2009 - 11:49
#125
Na man dar prieš akis visos šventės,pirmosios Kalėdos,Naujieji be jo, išvis jų nelaukiu,nes bus ašarų pakalnės....... cray.gif ,bet kai gerai išsiverkiu truputuką palengvėja ir vis galvoju,kad reikia stengtis gyvent tik dėl vaikų...
Atsakyti
#126
Baisios istorijos unsure.gif Net nesinori apie tai galvoti unsure.gif
Atsakyti
#127
QUOTE(DAIVUKS @ 2009 09 29, 21:04)
Na man dar prieš akis visos šventės,pirmosios Kalėdos,Naujieji be jo, išvis jų nelaukiu,nes bus ašarų pakalnės....... cray.gif ,bet kai gerai išsiverkiu truputuką palengvėja ir vis galvoju,kad reikia stengtis gyvent tik dėl vaikų...

Viskas bus gerai DAIVUKS 4u.gif 4u.gif 4u.gif Pries sventes tik zvakute baznycioje pastatyk uz mirusius sleep.gif
Papildyta:
QUOTE(ramune155 @ 2009 09 29, 12:49)
Nu ne visų vaistų gali but priklausomas, arbatos man nepadedavo. Nakties bijodavau, nes tik užsnūsdavau, iškart jo veidas prieš akis ir balsas '' kodėl mane palaidojai''... nu žinok po kelių nemigo naktų jau stogas pradejo važiuot..
Man išsiverkimas nepadeda, nors nuvažiuoju ant kapų pažliumbiu, bet dar sunkiau  verysad.gif  nežinau, gal tas akmuo ir gules ant dūšios visą gyvenimą..

Daznai kapiniu lankyti nepatartina ( reikia duoti ramybe mirusiam sako), geriau i baznycia nueiti.
Atsakyti
#128
ačiū labai už patarimus ir palaikymą smile.gif
Atsakyti
#129
Sveikos moretis 4u.gif Kaip jums einasi, kaip jus jauciates saltais rudenio vakarais? Man arteja `jau septinti metai kaip palaidojau vyra. Gal skaicius kazkoks g.gif labai jau vel liudesys uzeina verysad.gif
Atsakyti
#130
aš tik nesenai palaidojau vyrą,tad žaizdos dar atviros,stengiuosi būt užsiėmus ,kad mažiau galvočiau,bet nevisada pavyksta negalvot verysad.gif o jums po kiek laiko buvo jau lengviau atsistot "ant kojų" ?
Atsakyti
#131
QUOTE(lopsines @ 2009 10 21, 13:37)
aš tik nesenai palaidojau vyrą,tad žaizdos dar atviros,stengiuosi būt užsiėmus ,kad mažiau galvočiau,bet nevisada pavyksta negalvot  verysad.gif o jums po kiek laiko buvo jau lengviau atsistot "ant kojų" ?

Pirmi metai buvo laaabai baisus doh.gif verysad.gif Po to darbe irgi kruvi padidinau, gyvent ir vaikus islaikyti reikejo. O kai mamos nera visa diena namie ir su vaikais buvo problemu( psichologiniu) Galima sakyti antri metai kas liecia finansus tai atsistojau ant koju. Man ir padeti tai nebuvo kam. Mamos tuo metu irgi jau nebuvo, tevas yra, bet jie su mama buvo issiskyre, gyvena jis ne mano mieste, bet vis del to padejo ir nemazai. Taip viska paciai tekdavo daryti. Jei kokie naminiai darbai ukiniai tai ieskojau vyriskiu kas uz uzmokesti padarytu. O kas liecia aplamai gyvenimo tai nors ir turiu vyriski ir suneli turiu bet zaizda negyja, vis pagalvoju, kaip gerai butu jei tas sunelis butu musu su vyru. Mes su jo dukrytes turejom. Vat taip ir gyvenu, patiliukais verkiu, kai kada ir smarkiai issiverkiu, vis dar skauda( kaip tik pagalvoju kaip jis ta kylpa ant saves uzdejo, juk kiek drasos reikejo ir kaip ji jam i gerkle isireze) Pries akys viskas man stovi lyg tai butu vakar atsitike. Tik dabar gyvenu tuo, kad sakau sau ir vaikam, kad tetis mums padeda, jis viska mato ir kai reikia padeda, mes neprazusim.
lopsines uzuojauta jums ir stiprybes console.gif Tik niekada nesakau to zodzio laikykis. Nemegstu ji, kai man pasakydavo ji, taip ir norejosi atsakyti uz ko laikytis, uz siaudo, duokit man uz ko laikytis- pasilaikyciau. Turbut lengviausiai zmogui pasakyti laikykis, na tai mano nuomone.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mamakubu: 21 spalio 2009 - 20:19
#132
Na taip,dabar man pats sunkiausias,jautriausias laikas,vis dar galvoju kad grįš,bet sunku pagalvot kad jau nebe verysad.gif aš iš visų tik išgirstu: stirprybės tau,bet iš kur jos gaut,iš kur jos pasisemt ....dabar taip atrodo,kad gyvenimas slysta iš po kojų,gal veikia rudeniški orai,ir dar lapkričio 1oji. verysad.gif
Atsakyti