QUOTE(Rene0 @ 2011 05 07, 23:45)
Ačiū, nute ir tau už paguodos žodžius. Kol yra kas guodžia, tol bus guodžiamųjų
Kaip Jums? Ar nors kiek apsipratot?

Nors mano lygiai dvigubai didesnis atstumas nei Jūsų, apsiprantu labai sunkiai. Gal ir dėl to, kad visiškai niekur negaliu atsitraukti nuo bendrų knygų, tekstų. Antai dabar ant stalo esamų knygų - pusėje Jo pabraukimai, klaustukai, pastabos, skirtukai. Arba - rašau straipsnį, suformuluoju kokią mintį, galvoju, būtume abudu, tuoj perskaityčiau, įvertintų, pritartų, suabejotų ar atmestų ir t. t. Per daugelį metų labai buvom įpratę taip dirbti, jis lygiai taip pat tikrinosi su manimi. Labiausiai trūksta intelektualinio bendravimo. Yra aplinkoje protingų vyrų, bet tokio analitinio intelekto - nėra net panašaus. Kitais požiūriais esu gana atspari, laikausi.
Labai jaučiu Jį Jo kambaryje. Nuotraukos, portretas. Kapinės nekelia jokių emocijų. Nuvažiavau vakar, išmatavau, kelias pasirodžiusias žolytes išroviau. Tačiau Jo ten nėra. Už poros kapų pamačiau pažįstamą pavardę - tikriausiai kaimyno, su kuriuo Jis važinėjo į chemoterapijas, žmonos (ji taip pat sirgo vėžiu). Vardas sutampa ir pavardė pakankamai reta. Turiu telefoną, kažkaip nedrąsu skambinti

