QUOTE(ragana66 @ 2011 05 17, 19:35)
Man labiausiai įstrigusį komplimentą pasakė tolima mano giminaitė atsisveikinant po gedulingų pietų. "Tu labai puikiai laikaisi, žaviuosi tavim. Ir kaip tau naujas našlės vaidmuo?" Dar ir dabar suku galvą, ką turėjau atsakyti į tokį klausimą , gal reikėjo pasiūlyti apsikeisti vietomis? Kartais žmonių nejautrumas žudo...
Reikejo sakyti,kad per jos laidotuves dar geriau atliksit vaidmeni

Nors kita vertus,geriau ignoruoti ir pamirsti,kvailiu pilnas pasaulis,ant kiekvieno neuztektu laiko pykti
Papildyta:
Del komplimentu,tai net nuosirdus gali priversti nejaukiai pasijausti.Man vakar taip buvo.Netiketai gavau zinute i klases rusiska puslapi,kuriame esu prisiregistravusi.Parase buvusi mano mylimojo kaimyne.Net pagalvoti negalejau ,kad ji mane susiras.Man ta salis kurioje gyvenau ,sirdyje taip ir pasiliko 1998-2000 metai,kai nebuvo masiniu kompiuteriu ir interneto.Zodziu parase,kad mano seima labai grazi:ir vyras ,ir vaikai,kad dziaugiasi jog atsigavau ir susikuriau grazu gyvenima.Atrodo tureciau dziaugtis ir aciu pasakyti(pasakiau),bet sirdyje labai nejaukiai pasijauciau.Lyg kalta.Nelabai normalu turbut,juk tiek metu praejo,bet yra kaip yra.Kazkoks keistas menuo.
Papildyta:
QUOTE(mamakubu @ 2011 05 15, 19:34)
Tai galima sakyti, kad sutikus savaja antra puse jis jus isgelbejo, o gal vel viska versim i likima

Labai dziaugiuos, kad viskas jums dabar yra gerai. Nekas buvo tos mintys apie savizudybe. Man taip nebuvo, nes kazkaip du palikti vaikai man neleido ta padaryti, tik vienas buvo galvoj, kaip dabar isgyventi ir vaikus ant koju pastatyti.
Galvojau keleta dienu,kiek tas mano esamas vyras prisidejo prie to ir ,rodos, tikrai isgelbejo.Tuo metu jis buvo blogesnis uz mane,tai kol as ji tobulinau nepastebejau kaip metai praleke