Įkraunama...
Įkraunama...

Gyvenimas po vyro mirties

QUOTE(maybe24 @ 2011 05 19, 15:05)
As UK jau 9 metus gyenu,jei vyrui reikes kokios info,galit kreiptis,patarsiu  4u.gif
Gal ir pati emigruosit?  smile.gif

Oi kaip jus laiku Maybe24. 4u.gif Parasysiu i az jums ax.gif bet tik vakare, nes darbe esu. Aciu, aciu, aciu 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(ragana66 @ 2011 05 19, 11:09)
Nesam mes nei stiprios, nei kažkokios super herojės...  Aš tikrai mielai pabūčiau silpna, kad tik turėčiau petį šalia. Bet toks gyvenimas ir turim nešti tiek, kiek Dievulis davė. Juk gyvas į žemę nesulysi...


Tikrai taip..
Atsakyti
Stovėdama vyrui už peties kiekvienam žingsny spėliojau jo norus ir stengiausi juos išpildyti dar neištartus. Ruošiau maistą, tvarkiau namus, rengiausi ir elgiausi kaip jam patinka. Nešiojau batelius ir papuošalus, kokius jis parinko. Tiesą sakant, net nežinau, ką mėgstu aš, kas patinka man, kur noriu keliauti, su kuo noriu bendrauti. Ir dabar, kai laikas atsistoti ant dviejų kojų, ir tai sužinoti, labai bijau suvokti, kad neturiu jokio skonio, jokios nuomonės ir iš viso esu niekas unsure.gif
Atsakyti
QUOTE(Rene0 @ 2011 05 19, 13:33)

Štai ir dabar, man galvoje sukasi:
"Šiandien taip elegantiškai sninga
Sninga žemėn medžių žiedais..."
  Tai buvo mūsų kurso kaip  ir priežodis.
Malonu būtų sutikti pašnekovą, kuris pabaigtų tą posmelį, ir taip, pagrečiui prisimintume visas eilutes.  mirksiukas.gif


Šiandien taip elegantiškai sninga,
Sninga žemėn medžių žiedais.
Panašiai mano meilė dingo
Su visais, visais pažadais.

Dar tada, kai pavasaris trankės,
Visom upėm grūdos ledais,
Mirė meilė ant svetimo rankų,
Išvadinta gražiais vardais.

Kažin kam sužaliavo parkai,
Korės mėnesis naktį vėlai -
O ta meilė užtroško iš karto,
Kaip auksinė žuvis po stiklais.

Aš prisiminiau pasakos galą
Iš knygų, skaitytų kadais,
Kaip mergaitė iš baimės pabalo,
Apsimainiusi aukso žiedais.

O dabar elegantiškai sninga,
Sninga parkuos medžių žiedais, -
Tik ta meilė netyčia dingo
Su visais ir visais apžadais.

A. Miškinis:)
Atsakyti
QUOTE(ragana66 @ 2011 05 19, 09:12)
Maža ta Lietuvėlė... Atrandu, kad guodžiamės, vieną kitą palaikome ne tik dėl netekties, bet jau kitų bendrumų randu. Nute, mano močiutė yra kilusi iš Raikėnų, visai šalia Pandėlio, kuriame, beje, giminių dar turiu ir neretai kapines aplankau... Kaip keista. Būtumėt minėjusi tik Rokiškį, nesakyčiau nieko, nes miestas vistiek su keliasdešimt tūkstančių žmonių, o dabar tokį nedidelį miesteliuką Lietuvos Šiaurėj...

Aš tarp Pandėlio ir Raikėnų, ir šiek tiek į šoną - iš Žvirblių tongue.gif Raikėnuose gyvena giminių. Kadangi vieną draugę turiu kilusią iš Biržų, neretai važiuoju pro tą pusę. Taigi kaip ir kaimynės.
QUOTE(Rene0 @ 2011 05 19, 11:05)
/.../* Nebijau prisipažinti, nes gyvenu toli nuo jūsų ir niekas manęs nematys. Nebent kuri sumanytumėt piligriminę kelionę į Kryžių kalną. Gyvenu šalimais.  rolleyes.gif
**Na, jeigu mes stiprios, tai tik dėl to, kad neturim kitos išeities. showoff.gif 

*Arba kokį gerą koncertą Kelmėj ar Tytuvėnuos. Pernai Tytuvėnuos žiūrėjau Kauno studentų sutrumpintą "Žalgirį". Žadėjo šįmet pastatyti pilną, bet, matyt, parako pritrūko.
** drinks_cheers.gif
QUOTE(Rene0 @ 2011 05 19, 13:33)
Supratau tave, nute.
Mano vyras perskaitė visas knygas, kaip ir aš, visą pasaulinę, ir kai kokioj situacijoj vienas pasakom žodį- aliuziją į kokį siužetą ir juokiamės, pašnekovai nesupranta. Jiems reikia aiškinti: prisiminėm, kaip tame romane buvo tas ir tas, tai ir dabar panašiai... Va šito ir aš pasigendu.
Koks džiaugsmas buvo studijų laikais, kai autobuse pagyvenusiam pakeleiviui ėmiau porinti apie Šamiso Šlemilį, kaip žmogus pardavė šešėlį ir turėjo aibes problemų. Šis buvo skaitęs, mes taip mielai paplepėjom apie tą kūrinį.
Štai ir dabar, man galvoje sukasi:
"Šiandien taip elegantiškai sninga
Sninga žemėn medžių žiedais..."
  Tai buvo mūsų kurso kaip  ir priežodis.
Malonu būtų sutikti pašnekovą, kuris pabaigtų tą posmelį, ir taip, pagrečiui prisimintume visas eilutes.  mirksiukas.gif

Miškinį anava jau priminė, nesikartosiu... Bene mėgstamiausi eilėraščiai - Radausko "Angelas ir sesuo Angelika", Mačernio "Aš pažinau karalių tavyje", dabar vis prisimenu, atrodo A. Balbieriaus "Neįtikėtinai lengvai pasaulis ištuštėjo,/ Tiktai ne šitokios erdvės man iš Tavęs reikėjo". Nors ten ne apie TOKĮ išsiskyrimą, imi ir prisitaikai. Dabar, deja, skaitau labai mažai.
Mūsų kurso atpažinimo ženklas buvo rusiškas: Eto byl nie moj čemodan..." pagal "Suliko" melodiją. Kaip ir dera istorikams, nuorodos tikslios. Keista, kad niekam neužkliuvo, kai ruošėmės pionierių stovyklų praktikai, arba apsimetė, kad nesuprato g.gif .
Papildyta:
QUOTE(Rene0 @ 2011 05 19, 17:53)
Stovėdama vyrui už peties kiekvienam žingsny spėliojau jo norus ir stengiausi juos išpildyti dar neištartus. Ruošiau maistą, tvarkiau namus, rengiausi ir elgiausi kaip jam patinka. Nešiojau batelius ir papuošalus, kokius jis parinko. Tiesą sakant, net nežinau, ką mėgstu aš, kas patinka man, kur noriu keliauti, su kuo noriu bendrauti. Ir dabar, kai laikas atsistoti ant dviejų kojų, ir tai sužinoti, labai bijau suvokti, kad neturiu jokio skonio, jokios nuomonės ir iš viso esu niekas  unsure.gif

Dar anksti. Kai didysis skausmas nors per pusę žingsnio atsitrauks, bus galima pradėti savasčių ieškoti. Neabejoju, kad jos savo vietoj, tik giliai giliai.
Šitos patirties neturiu. Buvo labai kitaip. Ginčydavomės iki užkimimo. Bene už tai labiausiai ir mylėjo. Nes žinojo, kad man iki Jo intelekto toli toli. Turėjau ribą, už kurios nutildavau, bet žinodavo, kad neįtikins. Jei pripažindavo, kad buvau teisi, tai tik rytojaus dieną.
Atsakyti
Ačiū už eiles, Raganiuke. Labai pradžiuginai.

nutei.
Esu įsimylėjusi J. Mačiukevičių. Kaip tik prieš metus Santariškėse manasis jam spaudė ranką. Gulėjo gretimoj palatoj kardiologiniam. Mokydavaus jo eilėraščius mintinai, nes patiko. Jo stilius- paskutinės dvi eilutės- labai koncentruota mintis.
"Visi draugai kaip tyčia šiandien serga
O už langų, o už langų pati pavasario pradžia..."
Gana, o tai mane į jaunųjų literatų būrelį išsiųsit bigsmile.gif
Atsakyti
Niekada nesiginčijau su savo žmogum. Mano mėgstamiausia frazė "tu, kaip visada teisus".Ojei taip nemaniau, pridėdavau ironišką šypsnį ir intonaciją. O jei kas labai nepatikdavo, patylėdavau akimirką, kol prieštaros praplauks ir atsakydavau "žinoma, brangusis". Mano taktika tokia. ax.gif
Atsakyti
QUOTE(Rene0 @ 2011 05 19, 20:47)
Niekada nesiginčijau su savo žmogum. Mano mėgstamiausia frazė "tu, kaip visada teisus".Ojei taip nemaniau, pridėdavau ironišką šypsnį ir intonaciją. O jei kas labai nepatikdavo, patylėdavau akimirką, kol prieštaros praplauks ir atsakydavau "žinoma, brangusis". Mano taktika tokia.  ax.gif

Dabar galvoju ar nuolaidumas gera charakterio savybe ar nelabai ax.gif As namuose kaip uraganas ,turiu viska issakyt,kas negerai ir sunkiai nusileidziu.Jei jauciuosi teisi,niekada nenusileidziu smile.gif
Atsakyti
QUOTE(maybe24 @ 2011 05 19, 22:35)
Dabar galvoju ar nuolaidumas gera charakterio savybe ar nelabai  ax.gif As namuose kaip uraganas ,turiu viska issakyt,kas negerai ir sunkiai nusileidziu.Jei jauciuosi teisi,niekada nenusileidziu   smile.gif


Žinoma, ne mieloji. Visame kame reikalinga pusiausvyra. Tiesiog aš mylėjau taip. ax.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Rene0: 20 gegužės 2011 - 10:06
QUOTE(Rene0 @ 2011 05 19, 17:53)
Stovėdama vyrui už peties kiekvienam žingsny spėliojau jo norus ir stengiausi juos išpildyti dar neištartus. Ruošiau maistą, tvarkiau namus, rengiausi ir elgiausi kaip jam patinka. Nešiojau batelius ir papuošalus, kokius jis parinko. Tiesą sakant, net nežinau, ką mėgstu aš, kas patinka man, kur noriu keliauti, su kuo noriu bendrauti. Ir dabar, kai laikas atsistoti ant dviejų kojų, ir tai sužinoti, labai bijau suvokti, kad neturiu jokio skonio, jokios nuomonės ir iš viso esu niekas  unsure.gif

taip nėra. Tu esi tik tu. Kažkurį laiką buvai save praradus, gal dabar atėjo laikas vėl atrasti save? 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(maybe24 @ 2011 05 19, 23:35)
Dabar galvoju ar nuolaidumas gera charakterio savybe ar nelabai  ax.gif As namuose kaip uraganas ,turiu viska issakyt,kas negerai ir sunkiai nusileidziu.Jei jauciuosi teisi,niekada nenusileidziu  smile.gif

Labai panasu i mane biggrin.gif rolleyes.gif
Papildyta:
QUOTE(Rene0 @ 2011 05 20, 11:05)
Žinoma, ne mieloji. Visame kame reikalinga pusiausvyra. Tiesiog aš mylėjau taip.  ax.gif

Isties mylejei, o dabar ziauriai kenti verysad.gif
Atsakyti
Mamakubu, Maybe24, kaip jūs įsileidote į savo širdis antruosius vyrus? Juk anapus išėjusį žmogų mes beveik sudievinam, atrodo, kad jis buvo tobulas, tai kaip tie kiti žmonės atsiranda našlių gyvenime? Ar nėra taip, kad mintyse vis lyginate antrąjį su pirmuoju pastarojo naudai..
Atsakyti