Dievas jūsų gyvenime- 2

#109
QUOTE(siaudukes @ 2007 10 25, 18:22)
ar matėt filmą ,,stigmos,, per TV rode
mane sukrėtė jis,ypatingai ta vieta kai dievas bylojo per  netikinčią moterį ir ten buvo žodžiai (gaila kad miglotai ir netiksliai atsimenu doh.gif esme būtų tokia,)kad aš esu visur,o jūs mane uždarėte i akmenines šventoves,......sukūrėt dogmas.....
gal kuri tiksliau atasimenat ir ką apie tai manot

Mačiau tą filmą, ir tie žodžiai-žinia labai patiko:
Aš esu visur: pakelk akmenį, perlaužk medį- ir rasi mane"- ar kažkaio panašiai (rusų kalba žiūrėjau, nelabai pamenu blush2.gif )
Atsakyti
#110
QUOTE(Staiga @ 2007 10 26, 08:31)
Nemačiau to filmo. Apie akmenines šventoves ir dogmas teko skaityti, berods "Kristaus knyga". Ten ortodoksus gerais argumentais suvartė. Keli iš jų "negi manot, kad Kristus, gebėjęs išvaduoti iš kančių sergančius, kentėjo pats?" "Didžiausias kančia Kristui per Velykas, kai vietoj džiaugsmo žmonės plakasi, prisikalinėja prie kryžių ir imituoja kančią"
"Dievas, uždarytas akmeninėse sienose"-didžiausias nonsensas, kurį žmonija puoselėja per amžius. Todėl visuomet raginu pamąstyt ir atskirti tikėjimą nuo religijos kaip žmonių išmislo, paremto valdžia. Kažkaip reikėjo suvaryt visus į krūvą, kad lengviau "ganyt"
Evangelijoje juk rašo "jei nori nuoširdžiai pasimelsti, rask atokią vietelę" -šitas teiginys kažkodėl pro ausis kiaurai praeina.

Viskas yra, visko ir reikia. Ir asmeninių maldų "slaptoje", ir bendruomeninių mišių, ir bažnytinių apeigų. O per šv. Velykas gi džiūgauja tikintieji, išgirdę Gerąją Naujieną-Kristaus prisikėlimą. O iki tol kelias dienas žmonės simboliškai praeina visą Kristaus kančios kelią iki Jo mirties. Todėl ir liūdi, gailisi, kenčia... Tik ne imituoja... Nes joks normalus žmogus nepsimetinės kentėti - gi ten nė invalidumo už tai neduoda, nė pinigų... schmoll.gif Tikinčiojo skausmas, gailestis būna tik prasmingas, o ne beprasmis-apsimestinis. Tai kodėl manai, kad jei "Dievas yra uždarytas akmeninėse sienose", tai jau Jo neliko žmonėms ir pasauliui? Kad taip filme buvo pasakyta, knygoj parašyta? Bet gi tai tik meno kūriniai, žmogaus talento darbai - net ir jų patys autoriai nepretenduoja į istorijos autentiškumą... doh.gif Ir kodėl reikia tą bažnytinį patarnavimą taip pulti? Nusivylimas patarnautojais?... Bet ir kunigai - juk tik žmonės...vieni geriau atlieka savo, tegul ir sudvasintas pareigas, kiti prasčiau... iš kokios visuomenės, šeimos ateinama į kunigystę, tą ir atsineša... Kam piktintis, jei nieko padėt ar pataisyt negali? Suprasčiau, kad eitum į bažnyčią, organizuotum teologinius švietėjiškus pokalbius, pritrauktum savo draugus, artimuosius, žodžiu, stiprintum, gerintum bažnyčią kaip instituciją, žmonių bendruomenę... Ir dar įdomu, kokią "valdžią" turi bažnyčia? Mums, žmonėms, visuomenei? Nori lankai, nenori nelankai bažnyčios, kas į ją varu varo, baudžia? Ar Lietuvos valstybei bažnyčia turi valdžią?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Versija1: 26 spalio 2007 - 13:13
#111
Klaidų daryti nesinori. Jei namie per šventę vaikas ir verktų, ir džiūgautų nei šis nei tas būtų.
"Todėl ir liūdi, gailisi, kenčia... Tik ne imituoja..." Gyvenant reikia į ateitį žiūrėti, praeitim pasidžiaugti ta prasme, kad viskas kas bloga praeityje. Kiek gi kankintis galima pernykštėm mintim, dėl praeities kentėti. tai neturi prasmės. Ir taip žmonės dažniau gyvena praėjusiom vakarykštėm mintim, jos yra pagrindinis stabdis ateities kūrybai. Visa rytų filosofija pastatyta ant to, kad "čia ir dabar", ir nieko jai neprikiši.
Atsakyti
#112
QUOTE(Staiga @ 2007 10 26, 14:30)
Klaidų daryti nesinori. Jei namie per šventę vaikas ir verktų, ir džiūgautų nei šis nei tas būtų.
"Todėl ir liūdi, gailisi, kenčia... Tik ne imituoja..." Gyvenant reikia į ateitį žiūrėti, praeitim pasidžiaugti ta prasme, kad viskas kas bloga praeityje. Kiek gi kankintis galima pernykštėm mintim, dėl praeities kentėti. tai neturi prasmės. Ir taip žmonės dažniau gyvena praėjusiom vakarykštėm mintim, jos yra pagrindinis stabdis ateities kūrybai. Visa rytų filosofija pastatyta ant to, kad "čia ir dabar", ir nieko jai neprikiši.

Na, katalikybė numato tikinčiųjų liūdesį tik 3 dienas ir rimtį 2 dienas iš 365. Visos likusios dienos skirtos būtent džiaugsmui. Netgi paminint šv. Kankinių dienas niekas neverčiamas kankintis... O kad Lietuvoj nuo seno gedulingos nuotaikos - tai jau toks mūsų mentalitetas, tokia mūsų šalies politinė istorija (sibiras, žūtys už laisvę...), kurios liūdnas datas pažymim... doh.gif
Atsakyti
#113
Naujieną man pasakei kad tai numato katalikybė, tiesiog "gera žinia" gal nuomonė apie katalikus pasikeis smile.gif O dėl to lietuvių mentaliteto tai ir negera darosi, ir sakau, kiekgi galima vis verkauti dėl tos praeities, už ką save žmonės skriaudžia vis mintydami praeities mintis? Jei nieko neužmiršus tiesiog palikti ramybėj ir visą energiją nukreipti į kūrybą, oi kokių rezultatų ne vienas pasiektų, ir tikrai 365-3-2 d džiaugtusi.
Atsakyti
#114
QUOTE(Staiga @ 2007 10 26, 14:30)
Klaidų daryti nesinori. Jei namie per šventę vaikas ir verktų, ir džiūgautų nei šis nei tas būtų.
"Todėl ir liūdi, gailisi, kenčia... Tik ne imituoja..." Gyvenant reikia į ateitį žiūrėti, praeitim pasidžiaugti ta prasme, kad viskas kas bloga praeityje. Kiek gi kankintis galima pernykštėm mintim, dėl praeities kentėti. tai neturi prasmės. Ir taip žmonės dažniau gyvena praėjusiom vakarykštėm mintim, jos yra pagrindinis stabdis ateities kūrybai. Visa rytų filosofija pastatyta ant to, kad "čia ir dabar", ir nieko jai neprikiši.

Absoliučiai sutinku su tavim (ir su Rytų išmintim): praeities nebepakeisi, ateities žmogui neduota žinoti ("rytdieną palikite man, rytdiena pati savim pasirūpins,- sako Jėzus Kristus). Todėl gyvenkime džiaugdamiesi kiekviena akimirka... 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Versija1: 26 spalio 2007 - 14:24
#115
Skaičiau tokią knygą "Siuntėjas". Ji yra skirta paaugliams, bet daug joje išminties. O siužetas rutuliojasi visuomenėje, kuri gyvena "čia ir dabar". Jie neturi atminties (pasaulio atminties), knygų, nepažįsta skausmo, gyvenimas jų suplanuotas taip, kad nebūtų jokių klaidų, kad viskas būtų saugu ir patogu. Bet be atminties ir skausmo, jie neturi ir išminties, jausmų. Viską saugo vienas žmogus, kuriam patikėta visa pasaulio atmintis. Jis jiems patarinėja, nes tik jis vienas yra kupinas išminties. Mane ta knyga privertė visiškai kitaip pažvelgti į tas visas "šventes", "kančias", "minėjimus" ir pan. Pasidžiaugiau, kad jie YRA. O ką kas pasiima iš jų, tai čia kiekvieno asmeninis reikalas.

Ir dar. Turėjau vieną draugą, kuris sakė, kad Dievas yra VISUR, todėl bažnyčioje jo nėra lotuliukas.gif Sakau, bet jei yra visur, taigi ir bažnyčioje! Su tuo jis griežtai nesutiko lotuliukas.gif O man atrodo, Dievas yra visur, tik ne visur mes jį matome. Nematyti Dievo bažnyčioje yra toks pat žmogaus ribotumas, kaip ir nematyti jo pražįstančioje gėlėje, drugelio plazdėjime, įsimylėjusių žmonių akyse ir t.t. ir t.t.

Čia tik amno nuomonė, jei ką wink.gif
Atsakyti
#116
Mes kitokie. Turim jausmus, prisiminimus... Kalbam apie tai, kad pernykščių lapų gailėt neverta, jie savo misiją atliko, laukim pavasarinės žalumos.
O tavo draugas -kategoriška priešingybė tiems, kurie kartoja kad Dievas ten, kur "susirenka dviese" ar keliese, nesvarbu. Aš irgi manau, kad jei visur, tai visur, ir manyje, ir tavyje, ir aplink mus, ir bažnyčiose, ir tarp sektos narių (tik čia su neviltim)Ir kam nuolat jo visur ieškoti? Jis gi ne slapstosi. Žinok ir matyk, jausk, mylėk, kaip matai grožiesi drugelio plazdėjimu, ar ne taip?
Manau žmonės turi Kūrėjui kuo daugiau džiaugsmo teikti, juk jis taip stengiasi dėl mūsų kasdien.
Atsakyti
#117
Taip ir yra. Turintys gilų ryšį su Dievu paprastai yra labai džiaugsmingi žmonės. Yra toks žodis, aptikau jį Čepulio knygoje "Pradžioje buvo žodis", ir man jis tiesiog "prilipo. Tas žodis yra giedrarimtis. Vat tie žmonės man tokie ir yra smile.gif

Sutinku, kad nereikia raudoti ir rautis plaukų be galo be krašto, vis tik būtent kančia duoda mums išminties, per ją tobulėjame, ji duoda tą tyrą giedrą džiaugsmą. Todėl ją besąlygiškai gerbiu.

Atsakyti
#118
QUOTE(Žiogelis @ 2007 10 26, 15:54)
Sutinku, kad nereikia raudoti ir rautis plaukų be galo be krašto, vis tik būtent kančia duoda mums išminties, per ją tobulėjame, ji duoda tą tyrą giedrą džiaugsmą. Todėl ją besąlygiškai gerbiu...


...ir daugiau nenoriu smile.gif užtenka. O išeina kad prie to ką gyvenimas atkrauna, dar ir patys kančių prisigalvojam. Negi tobulėti be kančių nemokam? O gal paieškojus kitų būdų išeitų?...
Sako, "visko davė tik nedavė GANA"
Atsakyti
#119

Staiga, tos kelios rimties dienos prieš šv. Velykas, tai ne kentėt, o praeičiai prisimint, nes dažnai, oi, kaip dažnai, šiuolaikiniai žmonės skuba ir skuba, o sustoti ir pamąstyti negali... Taigi, nieko čia blogo aš nematau, kad yra tokie susikaupimui skirti laikotarpiai.

o "čia ir dabar" vyksta ne tik rytuose smile.gif Gal tik mūsų žmonės tuo netiki. Jiems sunku tuo patikėti, nes reikia įrodymų.

Staiga, tu vis akcentuoji 'religingi" ir "tikintys". Žinai, nematau čia nei vieno pagal tavo sąvokų aiškinimą religingo; visi čia tikintys 4u.gif
Atsakyti
#120
Labutis visoms, atostogavau smile.gif tai čia visko tiek daug per tas dvi savaites pridiskutavote cool.gif Pirmiausia noriu pasakyti, kad tikrai nesu sektantė (lyg ir gavau tokią netiesioginę pastabą). Esu krikščionė, katalikė. 4u.gif Ir netreikėtų būti tokioms piktoms verysad.gif , nes kai dabar po pertraukos perskaičiau žinutes, pasisakymus - kai kurie piktoki, kiti išreiškia ryškų nepakantumą kitokiai nuomonei... Gal būkim tolerantiškesnės 4u.gif Juk Viešpats myli mus visus ir visi esam Jo vaikai - tarsi broliai ir seserys smile.gif
Atsakyti