Ir Dievulis mane myli ir saugo. 
O aš esu sektantė. Priklausau prieplaukų sektai. Ir man gerai. Ir Dievulis mane myli ir saugo.
Ir Dievulis mane myli ir saugo.
QUOTE(vaižgantė @ 2007 10 29, 19:59)
O aš esu sektantė. Priklausau prieplaukų sektai. Ir man gerai. Ir Dievulis mane myli ir saugo.
Ir Dievulis mane myli ir saugo. 
Ir aš tai pačiai sektai priklausau.
QUOTE(vaižgantė @ 2007 10 29, 18:59)
O aš esu sektantė. Priklausau prieplaukų sektai. Ir man gerai. Ir Dievulis mane myli ir saugo.
Ir Dievulis mane myli ir saugo. Na jau koks jumoro "perlas" - nėra kur trauktis...
QUOTE(Staiga @ 2007 10 26, 18:05)
Negi tobulėti be kančių nemokam?
man rods ,kai turi gerai-nori dar geriau
dar ir dar 
ir nematai ,kad kitas nors tiek ir neturi,bet nieko ,gyvena ir patenkintas,nes moka džiaugtis tuo ką turi čia kaip vaikai(vis savais remiuosi)atvažiavo į svečius krikšto dukra-viskas jai gerai,viskas skanu,ką valgom 
,o maniškiai ,,išpindėją,,-to nemėgsta to nenori ar dar ką išsigalvoja 
.nebuvę prasčiau,tai dėl to ir ,,diekavojasi,, 
,manau.QUOTE(Princi @ 2007 10 26, 20:00)
Staiga
o "čia ir dabar" vyksta ne tik rytuose Gal tik mūsų žmonės tuo netiki. Jiems sunku tuo patikėti, nes reikia įrodymų.
o "čia ir dabar" vyksta ne tik rytuose
Gal tik mūsų žmonės tuo netiki. Jiems sunku tuo patikėti, nes reikia įrodymų. stebulai vyksta kasdien ,tik ne kiekvienas moka,žino ar pripažysta,ženklų kalbą
Tu teisi. Kas nori-džiaugiasi tuo, ką turi ir dėkoja, kitam reikia nesėkmėm apsirūpinti kad atsipeikėtų. Tame slypi didžiulė išmintis, ne visiems, deja, prieinama. ŠR daug apie tai, bet kiekvienas skaito ką nori ir kaip nori.
Stebuklai tikrai kasdien vyksta, tik žmonės paskendę rutinoje ir beverčiuose rupesčiuose užblokuoja savo regėjimą, taigi ir nemato. Gaila. Pasaulis toks kokį nori matyti, kiek sugebi jame įžvelgti ir kiek džiaugsme sugebi gyventi.
Stebuklai tikrai kasdien vyksta, tik žmonės paskendę rutinoje ir beverčiuose rupesčiuose užblokuoja savo regėjimą, taigi ir nemato. Gaila. Pasaulis toks kokį nori matyti, kiek sugebi jame įžvelgti ir kiek džiaugsme sugebi gyventi.
Aš visgi galvoju, kad ta pasirinkimo laisvė, gyventi džiaugsmingai ar liūdesy, yra iliuzija. Atrodo, kad galime rinktis, bet iš tiesų, kad galėtume vienaip ar kitaip gyventi, reikia tam reikalingo (dvasinio?) pasirengimo. Teoriškai galima daug ką žinoti ir suprasti, bet kaip tai įdėti į širdį? Galima kas vakarą maldose Dievui dėkoti už tai, ką tu turi. Galima protu suvokti, kad tai yra nereali dovana tau, bet širdis (siela?) rėkia ką tik nori, proto visai neklausydama:)
Tikrai galima labai daug ką, bet tuo pačiu patys savyje kartais esame tokie riboti:(
Tikrai galima labai daug ką, bet tuo pačiu patys savyje kartais esame tokie riboti:(
Prieš į širdį įdėdama, turi ją "ištuštinti", nes tiek negatyvios patirties į ją prikrauta...todėl sakoma, būkit kaip vaikai, šiandien dieną pradėti kaip švarų lapą ir įrašinėti tai ką nori, o ne tai ką diktuoja protas ar nervuotos kaimynės Pamažu išeina, bet tai daryti tikrai verta. Taip Dievas širdyje patogiau apsigyvena, kai vietos daugiau
Pamažu išeina, bet tai daryti tikrai verta. Taip Dievas širdyje patogiau apsigyvena, kai vietos daugiau
QUOTE(siaudukes @ 2007 10 31, 12:30)
Pritariu, nes Dievo stebuklus ne kartą patyriau...
Ir man atrodo, kad čia žmonės būtent ir galėtų aprašyti savas dieviškasias patirtis. Tik taip būtų ir kitiems lengviau atpažinti Dievo veikimą kiekvieno gyvenime. Ir tai būtų pati tiesiausia šios temos prasmė 
Visoms ir visiems linkiu Ramybės, Susikaupimo, aplankyti artimųjų vėles, pabūti, pabendrauti sielomis, prisiminimų mintimis...
Juk mirusiųjų pasaulis dar tikresnis už gyvųjų... Visi ten kažkada nueisim, tai TIKRA>>>>
Atleiskit, aš nesuprantu, kam jums reikalingas patvirtinimas, jog yra Dievas? Ar jums neužtenka suvokimo? Jei reikia pastoviai patvirtinimo, tai gal tikėjimas šlubuoja?
Man Dievas yra savaime suprantama, kaip oras - kurį kvėpuoju, kaip vanduo - kurį geriu. Tai nejau pradėsiu vardinti visus stebuklus kuriuos padariau vandens, ar oro dėka ir nuo to jie bus tikresni.
Dievas saugo visus, bet tik mes ne visada paisome jo. Ar jis kaltas, kad mes kartais tampame akli ir kurti?
Man Dievas yra savaime suprantama, kaip oras - kurį kvėpuoju, kaip vanduo - kurį geriu. Tai nejau pradėsiu vardinti visus stebuklus kuriuos padariau vandens, ar oro dėka ir nuo to jie bus tikresni.
Dievas saugo visus, bet tik mes ne visada paisome jo. Ar jis kaltas, kad mes kartais tampame akli ir kurti?
QUOTE(winia @ 2007 10 31, 20:15)
Man Dievas irgi yra savaime suprantamas ir suvokiamas. Bet tikėjimas mano kažkoks silpnas. Bet aš su Dievu apie tai kalbuosi:)
Na aš irgi pasitariu, juk kiekvieno žmogaus sąžinė yra Dievas. Jei ką ne taip darai sąžinė kaipmat signalizuoja. Teisybės suvokimas irgi yra Dievas. Tik dabar žmonės į sąžine retai įsiklauso, o tik vien emocijom pojūčiais gyvena.
Bet specialiai kalbėtis, kad įtikėti...
