Dabar kaip pagalvoju, tai visa šitos temos esmė yra tai, kaip pačios mamos vaikystėje augo, ir kaip daiktai jų šeimose buvo vertinami

Daugelis čia esančių, manau, dar tais gūdžiais ir tuščių lentynų laikais augo, kai bet koks daiktas, dviratis ar rogutės- prabanga turėt buvo

nekalbant apie visokius kūdikėlių kramtukus, barbes ar tranformerius

Kai prisimenu, tai vasarom po pietų į gatvę kokia 20 vaikų sugūžėdavo, nuo didžiausių iki pyplių. Visi su broliais, sesėm, vyresnėm ar visai vežimėliuose. Dičkiai trąsas visokias su kreida paišydavo, lenktynes darydavosi, o mes mažiai

po kojomis pindavomės, arba gaudavom užduočių iš kokio kiemo plytų vartams parnešti, varžybų prižiūrėtojais būdavom ar pan. Kažkokia didelė vaikų bendruomenė buvo, viskuo dalindavomės. Gatvė ilga, kokia 40 namų , kaip dabar skaičiuoju, o mamos per langus šaukdavo visa gerkle namo tai vieną, tai kitą. Parėjus paduodavo visą didžiausią bliūdą sumuštinių kad į gatvę neštis

Iš kito namo koldūnų čiut ne kibirą

Žiemą rogutes gi ne visi turėjo, tai komandom susigrupuodavom ir maudavom ant fortų (kalnų), kai vieno kaimyno sulūždavo, jau žiūrėk kitas atsineša

Mes slides turėjom, tai visa šutvė su jomis šliuoždavo, patys su broliu tik sutemus pasidžiaugdavom

Kai kažkas iš vaikų sulūžusias rankose parnešė, tai tėvukas susinervino, kad nepatvarios buvo

Nupirko iš kareivinių kitas, kurių keliems metams visiems užteko, neįveikiamos buvo

Ai, galėčiau pasakot ir pasakot

2 Buvo, žinoma, ir tokių vaikų, kurie visą laiką su mamom į lauką išeidavo ir iš šono veiksmą stebėdavo

Prašydavo, kad priimtumėm žaist, bet taip ir nepritapdavo

Vaikai gi, natūraliai taip gaudavosi. Kaimynai skaitėsi net tie, kurie tam 40 tam name gatvės gale gyveno, bet prireikus į tualetą (namo gi nevarysi tiek kelio

) visą šutvę priimdavo, o vat tie su mamytėmis, tai nea
Dabar tam rajone negyvenu, bet kai žiemą atvažiuoju- kalnas tuščias

Visi vaikai savuose kiemuose tvoromis aptverti, mažai bendrauja. Nėra bendrų žaidimų, dalybų, visi bagoti ir viską turi. Anksčiau, matyt, vargas visus vienijo, o dabar iš gero gyvenimo, vaikai bendros kalbos tarpusavy neranda...Mamos irgi...
Atsiprašau už protrūkį