Įkraunama...
Įkraunama...

Svečių vaikai sulaužė mūsų žaisliukus :(

QUOTE(angelu kalva @ 2012 11 27, 13:20)
Butent kalba ejo apie zaislu branginima. O bet kokio daikto branginimas man asocijuojasi su materializmu.




Matai kiekvienam skirtingai. Tau gal būt tai bus ,,bet koks daiktas'' , o va vaikui jis gal labai brangus. Nelabai suprantu kodėl blogai jei vaikas saugo, prižiūri, pagaliau brangina savo žaislus, daiktus. Ir nesuprantu kuo tai siejasi su materializmu? tai visai kas kita.
Atsakyti
QUOTE(Aimeja @ 2012 11 27, 12:38)
Matai kiekvienam skirtingai. Tau gal būt tai bus ,,bet koks daiktas'' , o va vaikui jis gal labai brangus. Nelabai suprantu kodėl blogai jei vaikas saugo, prižiūri, pagaliau brangina savo žaislus, daiktus. Ir nesuprantu kuo tai siejasi su materializmu? tai visai kas kita.



Tai be abejo, kad skirtingai, butu labai nuobodu, jei zmones butu visi vienodi. Vienodai mastytu, vienodais rubais rengtusi, turetu vienoda isvaizda, turetu vienoda nuomone. Isivaizduoji, kokia karpa butu gyventi tokiame pasaulyje?

Kas, tavo manymu, yra materializmas?
Atsakyti
QUOTE(angelu kalva @ 2012 11 27, 14:36)
Kas, tavo manymu, yra materializmas?

Jei kalbant apie vaikus, tai daugiau didelis noras turėti kuo daugiau žaislų, kuo brangesnių, nors su jais ir nežaidžiama, jie nėra jam reikalingi, o gal būt tik noras pasipuikuoti. Pagaliau draugų vertinimas tik pagal turimus žaislus, jų įvairovę, jų kainą ir t.t., o ne pagal draugo gerumą, ištikimybę. O tai, kad vaikas saugo savo žaisliuką, nelaužo jo pats ir neleidžia to daryti kitiems, na nematau aš čia jokio materializmo.
Atsakyti
QUOTE(angelu kalva @ 2012 11 27, 14:20)
Butent kalba ejo apie zaislu branginima. O bet kokio daikto branginimas man asocijuojasi su materializmu.
O mylimiausias zaisliukas nebutinai turi buti padovanotas mylimo zmogaus. Tai gali buti ir niekniekis, rastas kur nors patvoryje, kuris vaikui kazkodel labai daug reiskia.

Iš viso nesutinku ir nelabai suprantu ką norite savo postu pasakyti. Branginti= materializmas?! Čia dabar?! Branginti degalus = pakelti degalų kainą, branginti sūrį= padidinti sūrio kainą, taip, suprantu, čia grynas materializmas. Tačiau branginti savo vyrą, branginti savo sūnų, branginti savo mėgstamą paveikslą, vaikui branginti savo mėgstamą LEGO- žodžio branginti reikšmė čia visai kita. Nei aš, nei mano artimieji nematome problemos, kad vaikas brangina savo žaisliukus- jų nelaužo, nemėto, laiko tvarkingus. Leisti įvykiams tekėti sava vaga, nemokyti vaiko BRANGINTI savo daiktų? Na, turiu porą tokių pavyzdžių, kurie vaikystėje nesaugojo ir nebrangino nieko- dabar suaugę vyrai lygiai taip pat nesaugo jokių daiktų, nei savo, nei svetimos mašinos, nei savo, nei svetimo kompiuterio.
Aš pinigų turiu ribotai, žinau, kad mano įsigytas daiktas turi man ne tik kainos brangumą. Tačiau ir visa tai, ko vardan to daikto teko atsisakyti, taupyti, galų gale- mano valios pastangos. Todėl saugau ir savęs materialiste nelaikau.
Mano vaikai taip pat žino, kad tėvai turi ribotą kiekį pinigų, tad žaislo įsigijimas- ne tik jo pirkimas. Dažnai tai laukimas, kol bus galim tai padaryti, taupymas, valios pastangos ir jau įsigijus supratimas, kad trokštamas daiktas, suteikiantis vaikui džiaugsmo turi būti branginamas ir saugomas- jei sulaužysi, antro tokio vėl teks ilgai ir nuobodžiai laukti.
Kurioje vietoje čia materializmas, aš niekaip neįkertu.
Atsakyti
QUOTE(Aimeja @ 2012 11 27, 14:05)
Jei kalbant apie vaikus, tai daugiau didelis noras turėti kuo daugiau žaislų, kuo brangesnių, nors su jais ir nežaidžiama, jie nėra jam reikalingi, o gal būt tik noras pasipuikuoti. Pagaliau draugų vertinimas tik pagal turimus žaislus, jų įvairovę, jų kainą ir t.t., o ne pagal draugo gerumą, ištikimybę. O tai, kad vaikas saugo savo žaisliuką, nelaužo jo pats ir neleidžia to daryti kitiems, na nematau aš čia jokio materializmo.


Sutinku is dalies. Man tavo pasisakymas primena snobo ir materialisto misini.

O sitoj citatoj "... kad vaikas saugo savo žaisliuką, nelaužo jo pats ir neleidžia to daryti kitiems..." man atsispindi materializmas.

Gal tau taip ir neatrodo, bet man atsordo kitaip. Juk kiekvienas turi teise i savo nuomone ir poziuri. 4u.gif

QUOTE(vytautesi @ 2012 11 27, 15:14)
Iš viso nesutinku ir nelabai suprantu ką norite savo postu pasakyti. Branginti= materializmas?! Čia dabar?!  Branginti degalus = pakelti degalų kainą, branginti sūrį= padidinti sūrio kainą, taip, suprantu, čia grynas materializmas. Tačiau branginti savo vyrą, branginti savo sūnų, branginti savo mėgstamą paveikslą, vaikui branginti savo mėgstamą LEGO- žodžio branginti reikšmė čia visai kita. Nei aš, nei mano artimieji nematome problemos, kad vaikas brangina savo žaisliukus- jų nelaužo, nemėto, laiko tvarkingus. Leisti įvykiams tekėti sava vaga, nemokyti vaiko BRANGINTI savo daiktų? Na, turiu porą tokių pavyzdžių, kurie vaikystėje nesaugojo ir nebrangino nieko- dabar suaugę vyrai lygiai taip pat nesaugo jokių daiktų, nei savo, nei svetimos mašinos, nei savo, nei svetimo kompiuterio.
Aš pinigų turiu ribotai, žinau, kad mano įsigytas daiktas turi man ne tik kainos brangumą. Tačiau ir visa tai, ko vardan to daikto teko atsisakyti, taupyti, galų gale- mano valios pastangos. Todėl saugau ir savęs materialiste nelaikau.
Mano vaikai taip pat žino, kad tėvai turi ribotą kiekį pinigų, tad žaislo įsigijimas- ne tik jo pirkimas. Dažnai tai laukimas, kol bus galim tai padaryti, taupymas, valios pastangos ir jau įsigijus supratimas, kad trokštamas daiktas, suteikiantis vaikui džiaugsmo turi būti branginamas ir saugomas- jei sulaužysi, antro tokio vėl teks ilgai ir nuobodžiai laukti.
Kurioje vietoje čia materializmas, aš niekaip neįkertu.



Pasakiau, tai, ka norejau pasakyti. O jeigu tai neatitinka tavo poziurio, tai nereiskia, kad taip negali buti, ar tai yra netiesa arba kazkokia blogybe.

Galiu atsakyt i tavo paskutini sakini kurioj vietoj cia materializmas. Materializmas yra visur. Absoliuciai visas tavo posmas persmelktas materializmu. Daikto isigijimo sureiksminimas man yra materializmas. Nezinau, kokio amziaus yra tavo vaikai, bet maniskis tikrai nezino, kiek mama ir tete turi pinigu. Jis aplamai dar nezino, kas yra pinigai. Ne tame esme. Tiesiog isaukstinamas daiktas - jis tampa svarbesnis uz bet ka kita. Tikiuosi, kad is tikruju pas jus taip nera, kad as neteisingai supratau tavo posta, nes forume daug ka galima issiaiskinti savaip.
Tiesa pasakius, jei kalbant labai i tema, tai man neteko susidurti su vaikais, lauzanciais zaislus. Bet teko sutikti tevu, kurie seke savo vaiku kiekviena judesi, kad jie netycia ko nesugadintu istisai komentuodami : nesulauzyk, nesubraizyk, neliesk, nebegiok, nesokinek ir t.t...... Tai man teko ne vaikus tramdyt, o tevus. Tai gal jei tevai istisai vaikams plauna smegenis kad nelauzytu/nesuktu/neliestu/nemaigytu tai jiems kaip tik ir knieti taip elgtis?
Atsakyti
Leiskime vaikams daryti viską ko jie nori , tada užaugs idealai.Iš ko tada mokytis gero elgesio ir bendravimo su kitais vaikais ?
Atsakyti
QUOTE(Patraukli ir Savarankiska @ 2012 11 28, 00:17)
Leiskime vaikams daryti viską ko jie nori , tada užaugs idealai.Iš ko tada mokytis gero elgesio ir bendravimo su kitais vaikais ?



Na stai,dar viena krastutinumu megeja. biggrin.gif biggrin.gif Sakiau, kad tokiu apstu sitam forume,tad ilgai laukti nereikejo. biggrin.gif O viduriuko nera,tik viska leisti arba nieko neleisti? Arba idealai, arba visiski nenusisekeliai. Vidutinioku nebebuna siais laikais ?

Gero elgesio ir bendravimo su kitais vaikais vaikai ismoksta is savo tevu, taipogi lankydami ikimokyklinio ugdymo istaigas.
Atsakyti
QUOTE(angelu kalva @ 2012 11 28, 01:52)
Sutinku is dalies. Man tavo pasisakymas primena snobo ir materialisto misini.

O sitoj citatoj "... kad vaikas saugo savo žaisliuką, nelaužo jo pats ir neleidžia to daryti kitiems..." man atsispindi materializmas.

Gal tau taip ir neatrodo, bet man atsordo kitaip. Juk kiekvienas turi teise i savo nuomone ir poziuri.  4u.gif
Pasakiau, tai, ka norejau pasakyti. O jeigu tai neatitinka tavo poziurio, tai nereiskia, kad taip negali buti, ar tai yra netiesa arba kazkokia blogybe.

Galiu atsakyt i tavo paskutini sakini kurioj vietoj cia materializmas.  Materializmas yra visur. Absoliuciai visas tavo posmas persmelktas materializmu. Daikto isigijimo sureiksminimas man yra materializmas. Nezinau, kokio amziaus yra tavo vaikai, bet maniskis tikrai nezino, kiek mama ir tete turi pinigu. Jis aplamai dar nezino, kas yra pinigai.  Ne tame esme.  Tiesiog isaukstinamas daiktas - jis tampa svarbesnis uz bet ka kita. Tikiuosi, kad is tikruju pas jus taip nera, kad as neteisingai supratau tavo posta, nes forume daug ka galima issiaiskinti savaip.
Tiesa pasakius, jei kalbant labai i tema, tai man neteko susidurti su vaikais, lauzanciais zaislus. Bet teko sutikti tevu, kurie seke savo vaiku kiekviena judesi, kad jie netycia ko nesugadintu istisai komentuodami : nesulauzyk, nesubraizyk, neliesk, nebegiok, nesokinek ir t.t...... Tai man teko ne vaikus tramdyt, o tevus. Tai gal jei tevai istisai vaikams plauna smegenis kad nelauzytu/nesuktu/neliestu/nemaigytu tai jiems kaip tik ir  knieti taip elgtis?

Tikrai neteisingai supratote ir manau, jog tikrai aiškiai aprašiau, kokia mums yra daikto vertė. Jo vertė- pastangos, svajonės, laikas siekiant, laikas mėgaujantis. Jeigu jūsų šeimoje žaislai ir kiti materialūs daiktai nėra perkami ir nėra branginami, sveikinu, jūs esate visai laisva nuo šio materialaus pasaulio, greičiausiai ir nuodėmių nedarot (kalbu nesišaipydama, nes manau, kad materializmo, tokio kokį jį suprantu aš, gali atsisakyti tik šventieji na ir dar budistų vienuoliai ir žaviuosi, bet kažkodėl nepavydžiu).
Pateiksiu pavyzdį, nes man tikrai apsidarė įdomi jūsų nuomonė.
Perku knygą "Kam skambina varpai". Perku ją todėl, kad kadaise žalioje jaunystėje ją skaičiau ir žinau, kad vėl atvertusi šį kūrinį, pajusiu didelę emocijų bangą, mano mintys ir siela nusikels kažkur toli, į didelius svarstymus ir apmąstymus, gal net į malonius arba nevisai prisiminimus. Perku šią knygą todėl, kad visada svajojau ją perskaityti su mylimu žmogumi, dabar tai mano vyras. Žinau, kad betkada galėsiu paimti knygą iš lentynos, atsiversti ir panirti į savo kitą pasaulį. Šį kūrinį labai branginu. Visus prisiminimus, emocijas, susijusias su šia knyga, branginu. Branginu, todėl saugau. Žinoma, pasaulis nesugrius, jei knygą, ne vietoje paliktą, sukandžios šuo ar suplėšys mažylis- tai bus tik dar vienas prisiminimas, tačiau stengiuosi, jog taip nenutiktų. O gal saugau todėl, kad kitos nusipirkti neišgalėčiau, dovanų negaučiau, o į viešąją biblioteką neturiu galimybės nueiti? Ar tai irgi baisus materializmas?
Man tikrai įdomi jūsų nuomonė, gal ne taip viską suprantu.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo vytautesi: 28 lapkričio 2012 - 00:41
QUOTE(vytautesi @ 2012 11 28, 00:30)
Jeigu jūsų šeimoje žaislai ir kiti materialūs daiktai nėra perkami ir nėra branginami, sveikinu, jūs esate visai laisva nuo šio materialaus pasaulio


Pateiksiu pavyzdį, nes man tikrai apsidarė įdomi jūsų nuomonė.
Perku knygą "Kam skambina varpai". Perku ją todėl, kad kadaise žalioje jaunystėje ją skaičiau ir žinau, kad vėl atvertusi šį kūrinį, pajusiu didelę emocijų bangą, mano mintys ir siela nusikels kažkur toli, į didelius svarstymus ir apmąstymus, gal net į malonius arba nevisai prisiminimus. Perku šią knygą todėl, kad visada svajojau ją perskaityti su mylimu žmogumi, dabar tai mano vyras. Žinau, kad betkada galėsiu paimti knygą iš lentynos, atsiversti ir panirti į savo kitą pasaulį. Šį kūrinį labai branginu. Visus prisiminimus, emocijas, susijusias su šia knyga, branginu.  Branginu, todėl saugau. Žinoma, pasaulis nesugrius, jei knygą, ne vietoje paliktą, sukandžios šuo ar suplėšys mažylis- tai bus tik dar vienas prisiminimas, tačiau stengiuosi, jog taip nenutiktų. O gal saugau todėl, kad kitos nusipirkti neišgalėčiau, dovanų negaučiau, o į viešąją biblioteką neturiu galimybės nueiti? Ar tai irgi baisus materializmas?
Man tikrai įdomi jūsų nuomonė, gal ne taip viską suprantu.


Musu namuose ko gero dauguma daiktu yra nauji, nes mes neseniai persikraustem ir teko pirktis nauju daiktu ir baldu. Taipogi absoliuciai visa virtuve ir joje esanti buitine technika yra nauja. Man smagu, nes viskas veikia. Ir man to uztenka. As kazkaip specialiai ju netausoju ir nebranginu - as tiesiog jais naudojuosi, kai man prireikia pagalbos gaminant maista ar atliekant buitinius darbus. As daiktams netarnauju - jie sukurti tarnauti man.


Nuejom i pievas. As neisivaizduoju vaiko, kuris pirkdamas sau zaislini lektuva-modeliuka panyra i kudikystes atsiminimus, kada jam dar bunant mazam kudikeliui ir gulint lovytej tete skraidindavo ta lektuveli jam virs galvos. Na ir svajoja dabar keturmetis vaikas kaip kartu su teciu ji skraidins. Na,nereikia saves lyginti su vaikais. Jie dar nesuaugo, jie nemasto lygiai taip pat kaip mes.
O i viesaja biblioteka gali nueiti visi. Ypac, jei ten tikrai galima pasiskolinti ta stebuklingai brangia knyga, kuri tiek daiug reiskia.
O jei atvirai, tai turbut as cai kitaip viska suprantu. Bet del to man tik lengviau gyventi. 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(angelu kalva @ 2012 11 28, 00:52)
O sitoj citatoj "... kad vaikas saugo savo žaisliuką, nelaužo jo pats ir neleidžia to daryti kitiems..." man atsispindi materializmas.

Daikto isigijimo sureiksminimas man yra materializmas.Tiesiog isaukstinamas daiktas - jis tampa svarbesnis uz bet ka kita.

Šitoj citatoj metarializmas? O jetau, nu tikrai nesamonė. doh.gif Juk vaikas nebūtinai tik žaisliuką, jis dar žinokit pagal mane ir batukus, ir drabužius ir kuprinę, ir knygas turi saugoti, prižiūrėti. Taigi čia viskas yra materializmas?
O jūs pati kai ateina vaikai, plačiai atveriat savo spintas, savo rankinę, savo kosmetinę,leidžiat vaikams imti viską ką nori, pav. kostiumėlį kurį pasisiuvot šventei, leidžiat panešioti, lūpdažį , panaudoti, o jau kvėpalus , tai gali purkši kiek tik nori, menka bėda, kas ten tokio, ar visdelto ne? Jei ne, tai fui kokia jūs materialistė.

QUOTE(angelu kalva @ 2012 11 28, 02:12)
Musu namuose ko gero dauguma daiktu yra nauji, nes mes neseniai persikraustem ir teko pirktis nauju daiktu ir baldu. Taipogi absoliuciai visa virtuve ir joje esanti buitine technika yra nauja. Man smagu, nes viskas veikia. Ir man to uztenka. As kazkaip specialiai ju netausoju ir nebranginu - as tiesiog jais naudojuosi, kai man prireikia pagalbos gaminant maista ar atliekant buitinius darbus. As daiktams netarnauju - jie sukurti tarnauti man.


Pas mane panašiai ir aš tai tausoju savo daiktus. Nevergauju jiems, bet tikrai prižiūriu. Todėl,kad noriu gyventi švariuose, tvarkinguose namuose ir neturiu noro po kelių metų viską keisti. Yra ir kitų dalykų, kur mielai išleisiu pinigus, o ne atnaujinimui daiktų, kurie sulūžo.
Atsakyti
QUOTE(angelu kalva @ 2012 11 26, 15:36)
Uzmetu aki i sita tema laikas nuo laiko. Mano poziuris situo klausimu butu toks, kad tevai,kalantys i galva vaikams kad reikia branginti zaislus ugdo juos materialistais. Nezinau, ar tai yra gerai.


Paprastai, na bent jau mūsų šeimoje yra taip, kad ne tik žaislus reikia saugoti, kad jie nebūtų laužomi, niokojami (žaisti ir laužyti - tai ne tapatu), bet apskritai bet koks daiktas, medis ar kt. turi būti tausojamas ir ne niokojamas. Jei vaikas nemoka saugoti savo daiktų, drabužių, būsto ir tas kas tame būste yra, tai vaikas paprasčiausiai nesuvokia, kad tai iš niekur neatsiranda, tai perkama už pinigus, kurie uždirbami. Juk pinigai ant medžių neauga. Jei bus sulaužyta, suniokota, specialiai, tai niekas antro nepirks. Be to, kad gyventų gražioje aplinkoje, ją reikia puoselėti, tvarkyti, prižiūrėti. Tai ne materializmas, o paprasčiausias auklėjimas ir skiepijimas tvarkos.

Galbūt painiojamas kitas momentas, kai pernelyg saugojami daiktai. Sofos su celofanais, žaislai stovi už stiklo ir į juos galima tik žiūrėti ir pan.. Bet ir tai. Jei žmonės nevertina daiktų, nes juos perka be saiko, tai kaip tik materializmas. Nes pirk pirk pirk jiems kasdieninis reiškinys. Bet kam pirkti n dalykų, jei galima vieną kartą ar retai? Čia rašau apskritai. Kai vaikas netausoja, laužo, jis nevertina, žino, kad jam vis tiek nupirks naują, kitokį.
Atsakyti
QUOTE(angelu kalva @ 2012 11 28, 01:12)
Musu namuose ko gero dauguma daiktu yra nauji, nes mes neseniai persikraustem ir teko pirktis nauju daiktu ir baldu. Taipogi absoliuciai visa virtuve ir joje esanti buitine technika yra nauja. Man smagu, nes viskas veikia. Ir man to uztenka. As kazkaip specialiai ju netausoju ir nebranginu - as tiesiog jais naudojuosi, kai man prireikia pagalbos gaminant maista ar atliekant buitinius darbus. As daiktams netarnauju - jie sukurti tarnauti man.
Nuejom i pievas. As neisivaizduoju vaiko, kuris pirkdamas sau zaislini lektuva-modeliuka panyra i kudikystes atsiminimus, kada jam dar bunant mazam kudikeliui ir gulint lovytej tete skraidindavo ta lektuveli jam virs galvos. Na ir svajoja dabar keturmetis vaikas kaip kartu su teciu ji skraidins. Na,nereikia saves lyginti su vaikais. Jie dar nesuaugo, jie nemasto lygiai taip pat kaip mes.
O i viesaja biblioteka gali nueiti visi. Ypac, jei ten tikrai galima pasiskolinti ta stebuklingai brangia knyga, kuri tiek daiug reiskia.
O jei atvirai, tai turbut as cai kitaip viska suprantu. Bet del to man tik lengviau gyventi.  4u.gif


Tikriausiai daugelis savo namuose turi naujų daiktų ir prietaisų, tai nieko stebuklingo, bet gi tam, kad tie daiktai atliktų savo funkcijas ir negestų, tarnautų mums kuo ilgiau, mes nesielgiame su jais kaip barbarai. Neterliojame, negyvename kaip nevalos, naudojamės tvarkingai, nedaužome, nespardome, nemėtome ant žemės ir pan.. Gyvename tvarkingai ir naudojamės tvarkingai, ee "atbulomis rankomis". Mes taip pat nežiūrime į juos kaip į altorėlius, nesimeldžiame jiems, tiesa? Bet materializmas šioje vietoje keistai interpretuojamas. Kam tuomet jums tie nauji daiktai? Juk pilna padėvėtų, apskritai ne naujų. Kam tas naujų daiktų kultas?

O knygų pirkimas ir knygos iš bibliotekos - tai apskritai atskira tema. Pirkti knygas ir tokiu būdu formuoti savo namų biblioteką - galbūt tuštybė, galbūt pinigų švaistymas. Bet, kita vertus, nauja knyga, neskaityta, nenučiupinėta, nesulaistyta, nepažymėta (niekam ne paslaptis, kad yra kas mėgsta palikti pėdsakus) - tai niekuo nesiskiria nuo jūsų "dauguma naujų daiktų" 4u.gif Naujas daiktas yra naujas, vartyk kaip nori.
Atsakyti