krista31,kai Ugniukas buvo mažiukas,mes naudojome tas šokdynes,bet neilgam,tada jo kojelės tik širrek tiek judėjo,bet jam patiko,buvo linksma,ir šiek tiek priversdavome kojeles pajudėti,šiek tiek atsispirti...Tos šokdynės gerai,bet kaip ir sveikam vaikui nereikėtų su jomis "persūdyti",jos stebuklų nepadarys,tik šiek tiek prisidės prie vaiko gerovės
Alialeks,mes visus išrašus ligos ir kitus dokumentus(atšvietėm-vaiko negalios pažymėjimą,mano pasą,mano Sodros knygelę) pristatėm savo pediatrei(ligos išrašuose buvo DISK ir BARTELIS nustatytas),ji tuos popierius pateikė mūsų miesto komisijai,tada po miesto komisijos važiavom(vaiko nevežėm)į teritorinę komisiją-gavom sunkią negalią su spec.nuolatine slauga(ji priklauso nuo ligų sunkumo ir t.t)ir transportavimo išlaidų kompensavimu(mėn.-31lt berods...).
Na žiūriu įsiplieskė diskusijos dėl sanatorijų gerumo.Na čia visą laiką nebus vieningos nuomonės,kiek žmonių,tiek nuomonių.Su Ugneliu mes esame buvę Abromiškių sanatorijoje,tai mums ten labai patiko-ir maistas,ir procedūros,ir aplinka,ir personalas...Bet vienas didelis minusas-velniškai toli nuo namų....Na jei neturėčiau dar vieno vaiko,tai atstumas gal ir nebūtų didelė kliūtis,bet kai mėnesį nematai savo vaiko,ir kuris į telefono ragelį verkia"mama sugrįžk...",na tai atstumas pasidaro labai dielė kliūtis....Vilniaus raidos centre buvome 2k.,neblogai ten,na bet nepatiko personalo požiūris į neįgalų vaiką,šiek tiek pakvipo sovietiniais laikais,bet tai čia tik mano nuomonė,tokia mano patirtis...Na o dėl Utenos,tai amcios žodžiuose daug tiesos:man irgi nepatiko lauko aplinka aplink centrą,maistas nelabai kam tikęs,bet personalui neturiu nei vieno blogo žodžio,man jis tikrai šiltas ir puikus.Na o kas dėl vaikiuko poilsio ir procedūrų-tai kol vaikas mažas,aš manau,kad kiekvienai mamai labai sunku atitaikyti procedūras,oi patikėkit,kiek aš Abromiškėse privargau,nes Ugnius dar pietų miego eidavo 2k....Bet vaikai nebus visą laiką maži,taigi jei pietų miegas dabar didelė kliūtis,tai jos ateity tiesiog nebeliks,tik reikia kaip nors pralaukti tą laiką....Dar man Utena pliusas,nes ne taip toli(ir vyras vakarais atvažiuoja,kas Ugniui labai svarbu,ir savaitgaliais mes parvažiuojam,tai ir laikas Utenoj prabėga kaip mat.Na atsiminiau vieną didelį Abromiškių minusą-artimiausia parduotuvė už 4km,tai su Ugneliu vežymėlyje ir eidavome 4km į priekį apsipirkti,4km atgal,tai po tokios kelionės apie nieką nebesvajodavau
Na dar dėl Utenos norėjau štai ką pasakyti:gal tai ir sutapimas,gal ir ne,bet kai gryžom iš jos,po savaitės Ugnius pradėjo su vaikštukais eiti,taigi ir nublanko visas Utenoje neskanaus maisto skonis ir visa negraži aplinka
