Pirma gimdziau alytuje, bet buvau susitarusi su Jocium, kuris priziurejo visa mano nestuma, tai viskas buvo labai gerai. del antros panikavau, kad nera Jociaus ir nezinau ka daryti kur lekti ir kur gimdyti... galiausiai nusprendziau nesiblaskyti, kas duota, nuo to nepabegsi ir gimdyti vel alytuje nesitarus su jokiais daktarais. taip atsitiko, kad atvykus "gimdyti" (daryti cezari), buvo susauktas daktaru konciliumas (nzn kaip tariasi/rasosi

) ir mane issiunte i kauno klinikas (mazyte per mazo svorio buvo). bet dziaugiuisosi nerealiai, kad teko belstis i kauna, nes ten daktarai taip neskubejo daryti man pjuvio, o ramiai palaukem dar beveik savaitele (kaip as ir pati nujauciau, kad neverta skubeti), pas mus nestumo laikas iki galo nebuvo aiskiai nustatytas ir svyravo 2 savaitem
siaip tai as nespjaunu ant alytaus gimdymo namu. man labai patiko Tarutiene, tikrai labai rupinosi manim ir labai domejosi, kaip man sekasi, netgi labai prase, kad paskambinciau grizus is kauno, tik as va tel neradau kur uzsirasiau jos

bet va per ta daktaru susiejima tikrai matesi, kuriem daktaram rupi mano gimdymas, o kuriem kad greiciau nuspresti ir eiti savo reikalais...
dar pagalvoju, kad is tikruju toki dalykai gali atsitikti bet kur, tik kad didziuosiuose miestuose aparatura ekstra atveju vietoj yra... cia klausimas, kaip sugebam vertinti tokias nelemtas situacijas...