Kai gyvenom pas mamą, tai dažnai kulinariniais "šedevrais" nustebindavo tėvas, dabar kai gyvenam atskirai, tai tokiaiūs šedevrais stebina vyras. Padariau išvadą, kad vyro prie puodų geriau neprileist, nes paskui man būna darbo pusei dienos.
Nu tai mano MB užvakar tokią vakarienę pasidarė
. Sako "išvirk makaronų", patingėjau ir sakau "eik pats ir išsivirk". Girdžių riksmą iš virtuvės "Ką daryt, makaronai byra iš puodo", galvojau, kad bėga vandenukas ir sakau "primažink ugnį" o jis man "tai kad ne, man jie į puodą netelpa" Nueinu ir ką gi matau, susiradęs tokį nedidelį puodelį, į kur supylė visą poką makaronų, tie pradėję virt išbrinko ir pradėjo lipt iš puodo. O tų makaronų, "išlipusių iš puodo, visa dujinė
Teko verst tuos makaronus į didesnį puodą, išvirt iki galo ir "likutį" verst šuniui.
Kai mano mama kepa kugelį, tai prikepa jo didžiausią keptuvę, o paskui mano tėtis mėgsta jį kitą dieną pasipjaustyt griežinėliais ir pasikepint ant keptuvės. Nu tai vieną kartą irgi sumanė to vakarykščio kugelio pasikept ant keptuvės. Jaučiu kitam kambarį tokį rūgšties kvapą, einu pažiūrėt, ką jis ten taip spirgina. Nugi prisipylęs į keptuvę acto ir kad kepa tą kugelį. Pasirodo acto ir aliejaus buteliai vienodi, tik aišku turinio spalva skiriasi, o mama juos laiko vienoj spintelėj, tai tėtis griebė plasmasinį butelį, pripylė nežiūrėjęs ko ir kepa. Visa virtuvė pridūminta, nuo kaitinto acto net akis graužia, o jis net nemato kad kažką blogai daro. O po visko buvo kalti 2 asmenys:
1. Žmogus, kuris sugalvojo pilstyt ir aliejų ir actą į vienos formos ir talpos, nu vienu žodžiu panašius, plastmasinius butelius;
2. mama, kad actą ir aliejų laiko vieną šalia kito ir tokie asmenys kaip tėtis gali juos netyčia sumaišyti.
draugė pasakojo, kaip kartą pagamino balandėlių, apkepė juos ir pasidėjo į šaldytuvą. Galvojo grįš iš darbo, patroškins ir bus vakarienei. Dar prisiskuto bulvių ir pasidėjo į šaldytuvą prie tų balandėlių. Gryžta namo, žiūri šaldytuve nėra balandėlių, tik bulvės paliktos. pagalvojo, nu sensacija, vyras pats išsitroškino balandėlius, turbūt labai alkanas buvo, kad žmonos nelaukė. Nueina į kambarį, ir sako vyrui "tai ko bulvių neišsivirei" Vyras piktai sako "ai laiko neturėjau", ta sako "taigi vistiek kol balandėliai troškinosi būtų ir bulvės išvirusios" vyras žiūri į ją ir sako "o ką tuos balandėlius dar virt reikėjo?"
paskui jau kaip abudu prisijuokė tai vyras ir sako "aš ir galvoju, keisti man tie balandėliai kažkokie, mėsa kažkokia raudona, kopūstas kietas, bet vistiek išmasčiau, kad kopūstas kietas, nes turbūt visą žiemą rūsy pabuvęs, nelabai šviežias, o mėsa raudona, tai gal todėl, kad vietoj kiaulienos, įdėjo jautienos". Tai draugė dar pasijuokė, kad rytoj vakare grįžęs iš darbo suvalgyk tas nevirtas bulves, kurios buvo skirtos prie balandėlių.
ot prizvengiau , cha cha
na, teko improvizuoti jo atsildyma orkaiteje, mat mikrobanges dar neturejome. Kazkiek atsilo, kazkiek apkepe, bet tai nebuvo svarbu - vis tiek keliaus i keptuve. 
Tie prieskoniai buvo zveriskai astrus! nei grietine neisgelbejo padeties - niekas. 
