GRAŽUOLĖS MIRTIS
Sauliui
Atkopdama saulelė skelbia pradžią
dienos kuri prasideda gražiai
po kiemą laksto tylintys gaidžiai
palikę savo galvas ant kaladžių
gražuolė mirė tegyvuoja
gražuoliai grąžantys grakščias rankas
tik trečias jaunikaitis
su mirtimi nesutinkąs
su slibinais ir su gaidžiais tebekovoja
Jonynas, Antanas A. Parabolė. Vilnius: Vaga, 1984.
---
***
Ir taip lakštingala alyvų krūme suoks
ir taip apsvaigę jos klausysis žmonės:
žiūrėk į tą kuris tiesos išmokęs
žinok daugiau jis nieko neišmoks
tačiau ir šis likimas nebaisus
dar lieka išdavystė ir kūryba
abi jos palankiai kortas sudėsto
abi jos sutveria ir praeitį ir miestą
abi jos meile sutveria dausas
o žvaigždės negalvodamos sau žiba
Jonynas, Antanas A. Parabolė. Vilnius: Vaga, 1984.
Šitą atsimenu ketvirtoj klasėj deklamavau 
Maironis
NEUŽMIRŠUOLĖ GĖLĖ
Man tinka tas žiedas, kurs žydi blaiviai
Ir auga netoli vandens;
Nepuošia jį rūbai kaip rožę puikiai,
Dėl to ir nebijo rudens.
Žiedai pinavijų ir rožių vainikai,
Nors gražūs, - netraukia širdies;
Gvazdikai kaip žalvario seno skatikai
Nežavi nei gobšo akies.
Tas žiedas blaivus kaip balandžio akis;
Nekaltas kaip aukštas dangus;
Ir žydi per ištisą vasarą jis,
Ir linksmina žmones visus.
Tiek duota žiedeliams gražių pavardžių
Iš margo gėlių sutvėrimo;
O vis tik, man rodos, gražiausias iš jų
Jo vardas: gėlė atminimo!
O šiaip galima google pasinaudoti
Maironis
NEUŽMIRŠUOLĖ GĖLĖ
Man tinka tas žiedas, kurs žydi blaiviai
Ir auga netoli vandens;
Nepuošia jį rūbai kaip rožę puikiai,
Dėl to ir nebijo rudens.
Žiedai pinavijų ir rožių vainikai,
Nors gražūs, - netraukia širdies;
Gvazdikai kaip žalvario seno skatikai
Nežavi nei gobšo akies.
Tas žiedas blaivus kaip balandžio akis;
Nekaltas kaip aukštas dangus;
Ir žydi per ištisą vasarą jis,
Ir linksmina žmones visus.
Tiek duota žiedeliams gražių pavardžių
Iš margo gėlių sutvėrimo;
O vis tik, man rodos, gražiausias iš jų
Jo vardas: gėlė atminimo!
O šiaip galima google pasinaudoti
as ieskau eiliu tinkanciu pasakyti kuciu vakara, siaip musu seima nera labai religinga ir maldos prie stalo nesako, bet as noreciau pasakyti grazias eiles tinancias siai progai, priverciancias pamastyti apie dorybes ir pasaulio grozi, geriau butu nelabai ilgas eilerastis nes zadu mokytis mintinai 
gal turit minciu?
gal turit minciu?
Pirmąkart mėnulis švietė,
Ėjo ji viena.
Baltu šydu apsidengus,
Buvo nekalta.
Antrąkart mėnulis švietė,
Ėjo jie jau du,
Apie meilę kalbėdami
Vieškelin keliu.
Trečiąkart mėnulis švietė,
Ėjo jie jau trys.
Geltonplaukis kūdykėlis
Mamą šaukė vis.
Ketvirtąkart mėnulis švietė,
Ėjo jie tik du,
Aplankyti sūnaus kapo,
Nešėsi gėlių.
Penktąkart mėnulis švietė,
Ėjo ji viena.
Juodu šydu apsidengus,
Buvo nekalta.
Šeštąkart mėnulis švietė
Ant trijų kapų.
Nieks nežino, nieks nematė
Koks likimas jų..
Ėjo ji viena.
Baltu šydu apsidengus,
Buvo nekalta.
Antrąkart mėnulis švietė,
Ėjo jie jau du,
Apie meilę kalbėdami
Vieškelin keliu.
Trečiąkart mėnulis švietė,
Ėjo jie jau trys.
Geltonplaukis kūdykėlis
Mamą šaukė vis.
Ketvirtąkart mėnulis švietė,
Ėjo jie tik du,
Aplankyti sūnaus kapo,
Nešėsi gėlių.
Penktąkart mėnulis švietė,
Ėjo ji viena.
Juodu šydu apsidengus,
Buvo nekalta.
Šeštąkart mėnulis švietė
Ant trijų kapų.
Nieks nežino, nieks nematė
Koks likimas jų..
Gyvenimo trumpumas
Minute po minutes, sitaip eina laikas.
Tevus turejai, sit jau gime tavo vaikas.
Jei siandien dar esi cia, jau rytoj nebusi -
Numires salto kapo duobeje supusi.
Gyvenimas zmogaus tai vejas, blyksnis, dumas,
Dukart nebuna saules vis toks pats sviesumas.
Vis sukasi ir sukas laiko greitas ratas,
Nei pagaileti nieko, nei palaukt neprates.
Kol tu mastei sustojes, baiges tavo kelias:
Visa butis sioj zemej - tik sekundes kelios.
Sita eilerasti pamilau vos tik ji perskaiciusi, bet nezinau jo autoriaus, jei kas zinote, parasykit.
Papildyta:
murzuliukas, tavo eilerastis fantastiskas
Minute po minutes, sitaip eina laikas.
Tevus turejai, sit jau gime tavo vaikas.
Jei siandien dar esi cia, jau rytoj nebusi -
Numires salto kapo duobeje supusi.
Gyvenimas zmogaus tai vejas, blyksnis, dumas,
Dukart nebuna saules vis toks pats sviesumas.
Vis sukasi ir sukas laiko greitas ratas,
Nei pagaileti nieko, nei palaukt neprates.
Kol tu mastei sustojes, baiges tavo kelias:
Visa butis sioj zemej - tik sekundes kelios.
Sita eilerasti pamilau vos tik ji perskaiciusi, bet nezinau jo autoriaus, jei kas zinote, parasykit.
Papildyta:
murzuliukas, tavo eilerastis fantastiskas
O man štai kartą sesuo padeklamavo Salomėjos Neries eilėraštį "Lauk manęs":
Nemune ledai išplauks,
Obelys pabals. -
Parymok, manęs palauk
Prie baltos obels.
Parugėm gelsvom basa
Vasara prabėgs.
Mėnesienoje rasa
Ašara žibės.
Bus ruduo. Atjos šiaurys.
Obelys pagels.
Lauk manęs pavakary
Vėtroj prie obels.
Šaltis išrašys languos
Tulpes, ramunes.
Negyvuos žiemos speiguos
Tujen lauk manęs.
Jei dar myli, jei brangus,
Jei manim tiki, -
Drėgnas apkasas man bus
Tėviškė jauki.
Ir tu būsi taip arti, -
Jausiu prie šalies...
Ir aplenks mane mirtis,
Ir kulka nelies.
Tu žiedelio nenumauk,
Nenukirpk kasų!
Ilgai laukus, dar palauk, -
Grįšiu, iš tiesų.
Vėliavas nuleistas neš, -
Žuvusį minės.
Netikėki. Grįšiu aš.
Grįšiu.. Lauk manęs.
Akmenys paplentėm kauks.
Sužaliuos lazda.
Lauk manęs, kai nebelauks
Niekas niekada...
Nors pati skaičiau šimtą kartų mokyklos laikais Salomėjos kūrybą, tačiau turbūt tik dabar suvokiau prasmę, įsigilinau...Ir šis eilėraštis man tapo toks mielas, toks mielas...Tą vakarą užmigau su šiuo eilėraščiu, o sesuo turbūt spėjo padeklamuot ne mažiau 10 kartų
Nemune ledai išplauks,
Obelys pabals. -
Parymok, manęs palauk
Prie baltos obels.
Parugėm gelsvom basa
Vasara prabėgs.
Mėnesienoje rasa
Ašara žibės.
Bus ruduo. Atjos šiaurys.
Obelys pagels.
Lauk manęs pavakary
Vėtroj prie obels.
Šaltis išrašys languos
Tulpes, ramunes.
Negyvuos žiemos speiguos
Tujen lauk manęs.
Jei dar myli, jei brangus,
Jei manim tiki, -
Drėgnas apkasas man bus
Tėviškė jauki.
Ir tu būsi taip arti, -
Jausiu prie šalies...
Ir aplenks mane mirtis,
Ir kulka nelies.
Tu žiedelio nenumauk,
Nenukirpk kasų!
Ilgai laukus, dar palauk, -
Grįšiu, iš tiesų.
Vėliavas nuleistas neš, -
Žuvusį minės.
Netikėki. Grįšiu aš.
Grįšiu.. Lauk manęs.
Akmenys paplentėm kauks.
Sužaliuos lazda.
Lauk manęs, kai nebelauks
Niekas niekada...
Nors pati skaičiau šimtą kartų mokyklos laikais Salomėjos kūrybą, tačiau turbūt tik dabar suvokiau prasmę, įsigilinau...Ir šis eilėraštis man tapo toks mielas, toks mielas...Tą vakarą užmigau su šiuo eilėraščiu, o sesuo turbūt spėjo padeklamuot ne mažiau 10 kartų
nežinau autoriaus bet:
Pasidalinkim du kelius
Pasidalinkim du kelius
Ir nieko nereikės daugiau dalintis,
Ir niekad neužklius už tavo žodžių
mano mintys...
Galbūt tada nebesopės
Labiau, nei ištveriu nešaukus,
Galbūt tada neberūpės paliesti
pirštais tavo plaukus...
Gal ašara ištirps, išdžius
kadais širdy sustingus...
Pasidalinkim du kelius
Ir suvaidinkime laimingus.
bet:Pasidalinkim du kelius
Pasidalinkim du kelius
Ir nieko nereikės daugiau dalintis,
Ir niekad neužklius už tavo žodžių
mano mintys...
Galbūt tada nebesopės
Labiau, nei ištveriu nešaukus,
Galbūt tada neberūpės paliesti
pirštais tavo plaukus...
Gal ašara ištirps, išdžius
kadais širdy sustingus...
Pasidalinkim du kelius
Ir suvaidinkime laimingus.
QUOTE(Crystalic @ 2009 01 03, 13:55)
nežinau autoriaus bet:
Pasidalinkim du kelius
Pasidalinkim du kelius
Ir nieko nereikės daugiau dalintis,
Ir niekad neužklius už tavo žodžių
mano mintys...
Galbūt tada nebesopės
Labiau, nei ištveriu nešaukus,
Galbūt tada neberūpės paliesti
pirštais tavo plaukus...
Gal ašara ištirps, išdžius
kadais širdy sustingus...
Pasidalinkim du kelius
Ir suvaidinkime laimingus.
bet:Pasidalinkim du kelius
Pasidalinkim du kelius
Ir nieko nereikės daugiau dalintis,
Ir niekad neužklius už tavo žodžių
mano mintys...
Galbūt tada nebesopės
Labiau, nei ištveriu nešaukus,
Galbūt tada neberūpės paliesti
pirštais tavo plaukus...
Gal ašara ištirps, išdžius
kadais širdy sustingus...
Pasidalinkim du kelius
Ir suvaidinkime laimingus.
Agnute, nelabai senai sita buvai radus kazkokioj temoj, tai atsispausdinau, labai patiko, o dabar perskaicius tai vos neapsiblioviau
QUOTE(Ragany @ 2009 01 03, 14:16)
Agnute, nelabai senai sita buvai radus kazkokioj temoj, tai atsispausdinau, labai patiko, o dabar perskaicius tai vos neapsiblioviau
Pagal Agnutės folklorą: Nebliauk, būk vyras...
Pasidalinkim du kelius-
Ir nieko nereikės dalintis,
Gal niekad neužklius
Už tavo žodžių mano mintys...
Galbūt tada nebesopės
Labiau, nei ištveriu - nešaukus -
Galbūt tada neberūpės
Paliesti pirštais tavo plaukus.
Gal ašara ištirps, išdžius,
Kadais ledu širdy sustingus...
Pasidalinkim du kelius
Ir suvaidinkime laimingus.
Čia Dalios Saukaitytės eilėraštis.
Parašiau, kaip atrodo originalas. Buvo truputį netikslumų.
Salomėja Nėris
PABUČIAVIMAS
Pabučiavimas tavo buvo karštas ir trumpas,
Ir kaip žaibas staigus, ir svaigus kaip naktis
O galinga pagunda! ir šventieji suklumpa...
Pabučiavinmas tavo pavogta kibirkštis.
Negaliu aš pamiršti tų įkaitusių lūpų
Jos išdegino žymę lig širdies gilumos!
Ir beprotišku svaiguliu mintį užsupo
Ji kaip vergė prie tavęs naktį dieną rymos.
Ne gyvatė įkando karštos lūpos bučiavo!
Ligi kaulų nusmilko šiurpulinga šalna
Negaliu aš pamiršti... nes žinau, kad ir tavo
Visos mintys ir aistros bendro laužo liepsna!
PABUČIAVIMAS
Pabučiavimas tavo buvo karštas ir trumpas,
Ir kaip žaibas staigus, ir svaigus kaip naktis
O galinga pagunda! ir šventieji suklumpa...
Pabučiavinmas tavo pavogta kibirkštis.
Negaliu aš pamiršti tų įkaitusių lūpų
Jos išdegino žymę lig širdies gilumos!
Ir beprotišku svaiguliu mintį užsupo
Ji kaip vergė prie tavęs naktį dieną rymos.
Ne gyvatė įkando karštos lūpos bučiavo!
Ligi kaulų nusmilko šiurpulinga šalna
Negaliu aš pamiršti... nes žinau, kad ir tavo
Visos mintys ir aistros bendro laužo liepsna!
