Patarimai jaunamartėms

Na ir as manau kad supratingi zmonės į vestuves vaikų nesiveda, juk ir patiems linksmiau ir daugiau atsipalaiduoti galima be vaikų bet jei isgirsciau kad mano vaikas toks nepageidaujamas tose vestuvėse( kartais juk nutinka taip kad nėra kur palikti), kad jam to patiekalo karsto pagailėta bus( nors ir patys tokiu atveju uzsakytume atskirai jam) as neiciau pas tokiu skrudzus visai į vestuves juk su virtuve galima susitarti, kad jei reikėtų papildomų kelių porcijų- būtų padaryta

Ačiū, panelės už patarimus
Dar turbūt su šeimininke reiks viską iki galo suderint.
Ir vis dėlto - linkiu jums kuo mažiau vaikų savo vestuvėse matyti - tam yra vaikų šventės

su tavo nuomone ir aš sutinku, vestuvės ne vaikų šventė

Sveikos merginos gryztu prie pirmos zinutes,tikrai ka pirkti esant nuotakai? Ar nosineliu reik,kai verks "pakarto" pirslio,pamergem ir pabroliam kokias dovaneles reik pirkt?Grysiu y tevyne tik keliom savaitem pries vestuves visai nebus laiko lakstyt po pardes ir ko nors ieskot .Prasau pasidalinkit mintimis

Gerai, kad pas mus nedaug sveciu bus, tai nebus problemų su išlydėjimu. Jaunasis važiuos pas sesers šeimyną, nes šiaip jis ne kaunietis, ten jau suvaziuos jo tevai, brolio seimyna, pabroliai ir piršliai atvažiuos. KAd nebutų liūdna muzikantas atlėks, nu aiško video ir foto. Ir tik pulkas atvaziuos pas mane , kur jau lauksiu su tevais, pamergem ir keliom tetulytem. manau gero pusvalandžio užteks, ne valgyt susirinks, o tai dar graudenimai prasidės. Dėl vaikų tai bus du, tai mano brolio vaikai, o jie ir piršliai, ne gi nekviesi. Dar be to vienas mano krikšto sūnus,jau ir taip vaikas isižeidė, kai dariau gimtadienį bare, kad nepakviečiau, teko antra dieną namie švęst Tai mes ir vaikus su pulku kartu vežiosimės, paskaičiavome, kad užteks vietos ir limuzine ir jachtoje

LABUTIS
PADĖKITE IR MAN
Patarkite, iš kur išvažiuoti jei vestuvės viename mieste, o mano tėvai gyvena kitame mieste už 40 kilometrų. Šiaip kaip ir galėčiu išvažiuoti iš tėvų, bet šukuosena ir makiažas tik už 40 km.

Daryk taip, kaip Tau norisi ir kaip patogiau

Tėvai gali ir kitame mieste suteikti savo dukrai palaiminimą. Nebus tik "sudie, mano namų slenksteli" ir pnš

Mano tevukai ne uz 40 km o uz 150 km gyvena. Jie tiesiog atvaziuos is vakaro i musu su suzadetiniu gyvenama butuka is kurio mane ir silydes. Ta nakti pries vestuves vyrutis nakvos savo tevu namuose.

Matyt jau ir aš galiu pažarstyti patarimų jaunamartėms

norėčiau pasakyti viena, kad ruošiantis apima tokie keisti jausmai, kad nebežinai, nė kur dėtis, nei ko nori, o kuo toliau, - tuo sunkiau.

Mūsų vestuves rimtai (su vietos šventei, bažnyčios ir pan. paieškomis) pradėjome planuoti likus 2,5 mėn. (vestuvės vyko gegužės pab., kaip mums daug kur sakė, turėjome didesnę laisvę rinktis - dar ne "sezonas"). Ištekančios vasarą, planuoja jau net prieš pusmetį, nepervarkit!

Tokias smulkmenas kaip (nors iš pradžių taip neatrodo) mašinų, bažnyčios puošimai siūlyčiau pasilikti pabaigai ir per daug nesukti galvos. kai taip anksti planuojam, beveik viskas gali pasikeisti 50% ar net 100% - keičiasi kainos, matai, kad labai stipriai viršiji biudžetą, kažkas pasiūlo kitaip, t.t. ir pan. Man galiausiai tai tapo vos ne tas pats. Geriausias pasiūlymas - turėi bent keletą draugių (draugų, pažįstamų ar šeimos narių), kuriems būtų galima patikėti smulkesnius dalykus. Geriau nesimėtyti nuo vieno prie kito žmogaus planuojant vieną ar kitą dalyką, nes jų nuomonės irgi gali skirtis! Man daugiausiai talkino sesė (tik su ja ėjau matuotis suknelių - aplankiau 5 Vilniaus salonus, išsimatavau virš 10 suknelių, o rengiausi pačią pirmąją mama, draugė (vyriausioji pamergė). Dabar galiu joms pasakyti AČIŪ, kad buvo įsakyta nesikišti į kai kuriuos dalykus, ar kai kas buvo man siurprizas iki paskutinės dienos: buvo pasiūta gražiausia pagalvėlė žiedams, paruoštas krepšelis mano svečių lauktuvėms, pasirūpinta žiedlapių barstymu prie bažnyčios ...

Svarbiausius dalykus planavome vieni du (data, bažnyčia (apię kurią svarstėm labai ilgai) vieta šventei, svečių sąrašas (jį vėliau paderinom su tėvais, bet pasikeitė labai nestipriai); fotografas, filmuotoja, muzikantai - rekomenduoti. Pavargom nuo lakstymų, tad likus~1.5 mėn. visus darbus ir darbelius pradėjome skirstytis ir priėmėm siūlytą pagalbą: pvz. tortai, saldus stalas vieniems, alkoholis, svečių susodinimas - kitiems tėvams ir pan. Pati buvau pati didžiausia savo vestuvių planuotoja, todėl klausinėjau, kaip kam sekasi ir vistiek kišausi rūpinausi meniu (labai svarbus darbas ir atsakomybė! - o jei svečiai liktų nepavalgę?), pakvietimų, svečių kortelių parašymu, maketavimu ir atspausdinimu (gavome labai daug pagyrimų ) ir dar daugybe smulkmenų, prie kurių karts nuo karto prisidėdavo būsimasis.

Gėlėmis, kaip ir tortais bei savo grožiu (šukuosena, manikiūru, makiažu) rūpintis pradėjau likus 2,5 savaitės, per vestuves viskas buvo pirmą kartą, likau patenkinta, gavau daug komplimentų, kad teisingai pasirinkau meistrus (norėčiau pabrėžti, kad susiradau tikrai nebrangiai ir galiu paneigti taisyklę - "kuo brangiau - tuo geriau")

Dėl bažnyčios papuošimo: pasilikau pabaigai, tad pradėjo trūkt laiko, mėčiausi, nebežinojau taip, ar anaip noriu, galiausiai viena iš pamergių labai paprastais patarimais patarė nepuošt, o kai likus kelioms dienoms vėl nuvažiavome į bažnyčią, įsitikinau, kad ten ir taip labai gražu, daug gyvų gėlių (iš svečių girdėjau: "kaip gražiai bažnyčia buvo papuošta"

Dėl mašinų papuošimo: norėjau kažko nestandartinio, ne kaip visus, patarė gyvų gėlių nedėti - nes dideliu greičiu važiuojant vėjas nupūs. Likus kelioms dienoms su pamergėm pynėm iš tujų vainikėlius, kuriuos vidurnaktį plukdėme į vandenį su rūtos šakele, iš tos pačios tujos buvom nupynę ploną juostą ant pirmosios mašinos ir kukliau - ant kitų 3-jų. Paskutinį vakarą sužinojau, kad ant naujų BMW automobilių (kuriuos parūpino piršliai) negalima nieko nei klijuoti, nei dėti - subraižys. Teko lėkti į gėlių turgelį ir užsisakyti standartinius kaspinus. Jau buvo tas pats. Mašinos naujos - ir taip gražios, mes ir palyda - pasipuošę, beisišypsantys, tad neskaudėjo širdelės (o nupintą 3 metrų vainiką tėvai išvežė į šventės vietą).

Dviejų dienų šventė (prie Kernavės Elniakampio sodyboje) buvo puiki, šaunūs ir organizuoti piršliai, neprisigėrę ir linksmi svečiai..!

Kai dabar prisimenu visą ruošimąsi, tik atsidūstu, kiek tai pareikalavo jėgų ir įdėjų, visgi vestuvės buvo didelės - 60 žmonių!

kai čia šauniai ir išsamiai aprašei, dėkui už patarimus.

jaunikio tevai ishsiskyre. gal pas ka ir buvo tokia panasi situacija? sudinti juos vistiek shalia?o kaip su sheimos zidiniu?patarkit prashau!

mano ir jaunikio tėvai išsiskyrę. mama mano viena, nes aš tėvo nepripažįstu. o jaunikis bendrauja su abiem, todėl ir kvietėm abu. o situacija buvo kebli, nes tėtis turi naują žmoną. bet mes tėvui paaiškinom, kad šeima ir vaikas turi tik vieną mamą ir vieną tėvą. todėl jį kvietėm vieną. iš pradžių pyko grąsino neis, bet dabar yra laimingas, kad dalyvavo. o dabar linskmoji dalis. kadangi visi žino, kad man patinka vyšninė spalva (o gal ir nežino) o ir šeip vestuvėms buvau užsisakius tik raudonus atspalvius. tai mano mama išsirinko vyšninę suknę ir kažkaip netyčia vyro mama irgi vyšninę išsirinko. o tėtis, su kuriuo apie tai išvis nebuvo kalbėta užsidėjo vyšninius marškinius ir atriodė kaip susišokęs trejetas tėtis visada buvo cenrte mūsų mamų. taip ir susėdo (jie patys) ir aukurą įteikė (mano mama albumą padovanojo šeimos naujos ir kalbą paskaitė apie šeimos židinį, vyro mama palinkėjo vop laibai gražu. net neįsivaizduoju kad galima geriau šeimos židinį perduoti. ir iš vis. kadangi mano mama iškalbingesnė ji kalbas sakė, vyro mama jai padėjo, o tėtis kaip paskutinis akordas, tai duoną su druska įnešė, tai vėl ką svarbaus padarė, net kartais atrodė, kad ne vieno tėvai čia o bendri abiejų