Aš tai paleidžiu savo balsą. Rėkiu...
Bet kai aš baigiu rėkt, tada imu greit kalbėt ir išsakau viską kas buvo ir dar +...
Va po tokių mano klyksmų, galim ramiai pasišnekučiuot ir išsiaiškinti problemą.
Na patylėt, ir dar tris paras niekaip neišeina.
Dar vaikystėje, kai ištisas vasaras praleisdavau ištremta kaime su pusbroliu, kuris būdavo vienintelė įmanoma mano, o aš - jo kompanija, ir panašūs apsipykimai kainuodavo ilgas vienatvės kančias, išbandžiau vieną taktiką, kuri iki šiol man atrodo pati geriausia. Tai racionalus abipusis susitarimas NESIPYKTI iš viso. Abi pusės viena kitos atžvilgiu geranoriškos ir kiekviena savo ruožtu stengiasi nesukelti konflikto. Jei kyla nesutarimas - jis diskutuojamas (ginčijamasi, jei taip norit, bet be spalvingų emocijų, o tik išsakant argumentus ir geranoriškai priimant kitos pusės argumentus) ir priimamas tam tikras abiems tinkamas variantas. Tada ši taktika nepaprastai pasiteisino - vienas kitam su pusbroliu buvom neišvengiamybė, ir nesipykti abiems buvo naudinga. Nesipykom taip gal 5 metus ar daugiau, kol pasibaigė tie trėmimai į kaimą. Dabar panašią taktiką taikau ir šeimos gyvenime. Su vyru esam geriausi draugai. Pasiginčyt pasiginčijam, bet nesipykstam.
prisiminiau kaip aš vengiu konfliktų. jei matau kad kyla konfliktas šiaip kad tik pasipykti (nu juk būna kartais, kai vienam širšė į šikną įgelia) tai aš tyliai, ramiai pasakua "mes jau pykstames" arba atsisukus tiesiai į akis ir sakau "nori konflikto?" ir jei vyras nesusiprotėja nutilti, tada aš pradedu irgi konfliktuoti. bet dažniausiai po tokių pastabų namie būna taika ir ramybė 
Jei jau pykstamės tai dažniausiai rėkiu, aplamai rėkiam mes abu, po to abu tylim arba abu pripažįstam savo kaltę, būna ir taip kad po rėkimų einam miegoti, o ryte atsikeli kaip niekur nieko ir tada tyliai ramiai protingai išsiaiškinam. Paskutiniu metu pakeitėm taktiką 
išsiaiškinom kad kai rėkiam nei vienas nieko negirdim tai daba jei nors vienas pradedam šaukti tai tyliu ramiu balsu pasako kitas NEŠAUK NESINERVOK IŠSIAIŠKINAM RAMIAI 
FAktas kad taip dabar geriau
išsiaiškinom kad kai rėkiam nei vienas nieko negirdim tai daba jei nors vienas pradedam šaukti tai tyliu ramiu balsu pasako kitas NEŠAUK NESINERVOK IŠSIAIŠKINAM RAMIAI FAktas kad taip dabar geriau
QUOTE(Erszebeth @ 2005 03 02, 12:09)
Tai racionalus abipusis susitarimas NESIPYKTI iš viso. Abi pusės viena kitos atžvilgiu geranoriškos ir kiekviena savo ruožtu stengiasi nesukelti konflikto.
Na,čia jau kaip iš gražios pasakos...Pas mus taip nebūna.Gal nesam tokie abu geranoriški
,bet jei jau pykstamės,tai nebūna jokių STOP.
na negaleciau as tiek ilgai istyleti man jau geriau issirekti bet tai irgi nera gerai nes kai jau rekiam tai rekiam abu ir kaip reikiant bet poto as greiciau atsileidziu ir einu taikytis nors ir teisi buvau
Sveikos, aš tai dažniausi pirma viską išsakau, o paskui tyliu ir laukiu kol bus tinkamas momentas pasiaiškinti, bent jau mano vyrą tyla veda iš proto, jam visada atrodo, kad aš kžką rezgu. O kartais net nesiaiškinu tiesiog tyliu 
As tai amzinai apsiverkiu - aisku nespecialiai, bet kad as per daug jautri esu. Verkiu ir nieko nesakau, o kai daeda, asarodama isrekiu jam viska ir einu toliau verkt i kita kambari Ir dazniausiai jis ateina atsiprasyti, o jei neatsipraso, tai nakti nuo jo nusisuku. Bet dazniausiai po kokio pusvalandzio jis mane apkabina, isbuciuoja ir atsipraso. O cia kazkas klause, ar visada vyrai kalti? Gal ir ne visada, bet mes dazniausiai pykstames del jo tevu - tai manau, kad kaltas buna jis. Ir jis pats ta zino.
Ir dazniausiai jis ateina atsiprasyti, o jei neatsipraso, tai nakti nuo jo nusisuku. Bet dazniausiai po kokio pusvalandzio jis mane apkabina, isbuciuoja ir atsipraso. O cia kazkas klause, ar visada vyrai kalti? Gal ir ne visada, bet mes dazniausiai pykstames del jo tevu - tai manau, kad kaltas buna jis. Ir jis pats ta zino.
Išbandyta n taktikų: ir rėkta, ir bliauta 
, ir nesikalbėta (beje maniškis galėtų tylėti amžinai, jei aš taip sugebėčiau) ... ir keletas indų sumušta. Bet geriausia taktika man nekonfliktuoti. Kurį laiką pagyvenus kartu praktiškai jau galima numanyti dėl ko kils nesutarimai ir bandyti iš anksto išsiaiškinti, ko mes kiekvienas tikimės ir suderinti pozicijas be karo. Kol kas tas varijantas pats geriausias. Aišku būna visokių smulkių kibirkštėlių, bet tai kaip druska, gyvenimui skonio suteikia....
, ir nesikalbėta (beje maniškis galėtų tylėti amžinai, jei aš taip sugebėčiau) ... ir keletas indų sumušta. Bet geriausia taktika man nekonfliktuoti. Kurį laiką pagyvenus kartu praktiškai jau galima numanyti dėl ko kils nesutarimai ir bandyti iš anksto išsiaiškinti, ko mes kiekvienas tikimės ir suderinti pozicijas be karo. Kol kas tas varijantas pats geriausias. Aišku būna visokių smulkių kibirkštėlių, bet tai kaip druska, gyvenimui skonio suteikia....
Oho skaitau ir patiket negaliu 
tris paras su vyru nesisneket. Oho as penkiolikos minuciu demonstratyviai neistyliu, o tris paras... As tai rekiu, daug ir gersiu, saukiu, isvadinu, isterikuoju, kartasi net nusikeikiu. I mane paziurejus neatrodo, lieknute, mergaite (butent mergaite nes visi gerai pajaunina), o sitoks cunamis gali but, va pastaraji karta, net stikline i grindis sviedziau. Zodziu bendrauju italiskai. Tik kad va vyras tuo paciu atsakytu, ne sedi sau neva ramus, arba kai jau visai pasiunta iseina i kita kambari ar isvaziuoja kur pusvalandziui ir nieko 
. Grista ramus atsileides, ot biesina.
tris paras su vyru nesisneket. Oho as penkiolikos minuciu demonstratyviai neistyliu, o tris paras... As tai rekiu, daug ir gersiu, saukiu, isvadinu, isterikuoju, kartasi net nusikeikiu. I mane paziurejus neatrodo, lieknute, mergaite (butent mergaite nes visi gerai pajaunina), o sitoks cunamis gali but, va pastaraji karta, net stikline i grindis sviedziau. Zodziu bendrauju italiskai. Tik kad va vyras tuo paciu atsakytu, ne sedi sau neva ramus, arba kai jau visai pasiunta iseina i kita kambari ar isvaziuoja kur pusvalandziui ir nieko . Grista ramus atsileides, ot biesina.
O man priklauso nuo nuotaikos.Siaip tai esu baisiai impulsyvi, ir konfliktus sperndziu pakeldama balsa, nors buna atveju, kai viska nuleidziu juokais. Mano toks charakteris, daznai mano zodis turi buti paskutinis ir basta 
