manau tai geriausia išeitis 
Vis dėlto geriausia rasti bendrą kalbą ir kompromisą manau tai geriausia išeitis
manau tai geriausia išeitis
QUOTE(inga22 @ 2005 03 03, 11:18)
Oi oi oi ne visada gi taip grazu buna, daznai iki to kompromiso "dasibarti" reikia.
Kai buvom jauni ir gražus... 
o dabar tik gražus... 
buvo visko, ir pykomės, ir šaukėm, ir nesikalbėjom 
Bet su laiku ateina patirtis... 
ir supratom, kad gyvenimas per trumpas, kad viens kitam nervus gadinti.Priėjom išvados, kad vistiek mylim vienas kitą 
, tai kam nesikalbėti dvi dienas, kai per tą laiką galima šimtą kartų pasibučiuoti, du šimtai kartu apsikabinti, milijoną gražių žodžių pasakyti viens kitam... 
Tai dabar jei ką nors pradedam vienas kitam aiškinti ar priekaištauti, susitariam gražiuoju kad kalbėsim be barnių..... 
o dabar tik gražus... buvo visko, ir pykomės, ir šaukėm, ir nesikalbėjom Bet su laiku ateina patirtis... ir supratom, kad gyvenimas per trumpas, kad viens kitam nervus gadinti.Priėjom išvados, kad vistiek mylim vienas kitą , tai kam nesikalbėti dvi dienas, kai per tą laiką galima šimtą kartų pasibučiuoti, du šimtai kartu apsikabinti, milijoną gražių žodžių pasakyti viens kitam... Tai dabar jei ką nors pradedam vienas kitam aiškinti ar priekaištauti, susitariam gražiuoju kad kalbėsim be barnių.....
QUOTE(voveriukas36 @ 2005 03 02, 18:34)
net negaliu įsivaizduot kaip atrodo tie konfliktai šeimoje. Per pastaruosius 8-9 metus nė karto nebuvom susipykę, nes viską priimam taip kaip yra, toleruoajm vienas kito silpnybes ir manom, kad nepakeisim vienas kito.
Na voveriau tu biškį perlenkei. Tai ką jūs ten net kartu negyvenat? O pvz.: požiūriai į aplinką irgi tokie patys? Na tu nemėgsti kokios jos draugės,o ji taip dažnai ją kviečia į svečius. Tu nenori važiuoti per šventes pas gimines,o ji nori (galimas atvirkštinis variantas) . Na ir begalė kitų atvejų,kai susikerta interesai, negi ir tuomet nereikia argumentuotai pagrįsti savo požiūrio
Kažkas tuomet jūsų šeimoj yra vargšas vis nusileidžiantis avinėlis
O aš tikiu, kad taip įmanoma. Dar ne 9 metus nesipykstam, bet 5 tai tikrai. Prieš tai buvo visko. Bet svarbu yra tai, kad suvokti, jog apsipykimai yra "neesmė". Žiūrėti į tai su jumoru. Pasijuokti bendrai po to. Kai aš rašiau apie tą situaciją su pusbroliu, nepaminėjau, kad mes turėjom sumąstę savotiškas jumoristines "nuobaudas" konflikto kaltininkui. Porą kartų gal ir prireikė. Sprigtai į kaktą, manrods, tai buvo. Juokinga, tačiau esmė ta, kad reikšmė teikiama ne pačiam konfliktui, o geram sugyvenimui. Iš konflikto galima pasijuokti. Svarbu nesureikšminti to, o žiūrėti į tai, kas pozityvu. Ir po to, kai susiginčijot, sakyti: o mes tik diskutavom, bet nesipykom 
QUOTE(Elena @ 2005 03 03, 15:02)
Kai buvom jauni ir gražus... o dabar tik gražus... buvo visko, ir pykomės, ir šaukėm, ir nesikalbėjom Bet su laiku ateina patirtis... ir supratom, kad gyvenimas per trumpas, kad viens kitam nervus gadinti.Priėjom išvados, kad vistiek mylim vienas kitą , tai kam nesikalbėti dvi dienas, kai per tą laiką galima šimtą kartų pasibučiuoti, du šimtai kartu apsikabinti, milijoną gražių žodžių pasakyti viens kitam... Tai dabar jei ką nors pradedam vienas kitam aiškinti ar priekaištauti, susitariam gražiuoju kad kalbėsim be barnių.....
o dabar tik gražus... buvo visko, ir pykomės, ir šaukėm, ir nesikalbėjom Bet su laiku ateina patirtis... ir supratom, kad gyvenimas per trumpas, kad viens kitam nervus gadinti.Priėjom išvados, kad vistiek mylim vienas kitą , tai kam nesikalbėti dvi dienas, kai per tą laiką galima šimtą kartų pasibučiuoti, du šimtai kartu apsikabinti, milijoną gražių žodžių pasakyti viens kitam... Tai dabar jei ką nors pradedam vienas kitam aiškinti ar priekaištauti, susitariam gražiuoju kad kalbėsim be barnių..... Puikiai pasakyta, bet kartais neiseina nesusipykus. Uzsidegu del smulkmenu ir galiu bet ka perrekti,o kai jis rekia sakau- Nerek kaimynai isgirs. Taktikos neturiu, tik visada noriu buti teisi
oi pradžioj visko buvo bet dabar pragyvenus 20 metu kartu tai jau perpratom vienas kita iki galo.žinom kaip užsiutinti ir kaip prisilyzinti,žinau ko nepasakyti kad šeimoje ramybe butu na o jei susupykstam ir man yra noras rekti tai ir rekiu nenoriu kad jis ant kupros užsikartu.
Man nervai ima, kai manasis tyli. Kuo as ilgiau saukiu, tuo tas ilgiau tyli 
As isrekiu viska ka galvoju ir man visas 'siutas' praeina, deja jam rekti nesinori
As isrekiu viska ka galvoju ir man visas 'siutas' praeina, deja jam rekti nesinori
Aš tai ignoruoju - išeinu į kitą kambarį, arba pas kaimynę. Vienu žodžiu tokia taktika dar labiau jį įsiutina, bet kai esu toli nuo jo jis nori tada kad būčiau su juo. Vienu žodžiu visa tai baigiasi diedeliu SUSITAIKYMU.
QUOTE(inga22 @ 2005 03 03, 13:18)
Na, mes kažkaip nesiaiškinam, gal nelabai yra noro, nes pykstamės dėl niekalų.
Aš pykstu, kad jis keikiasi arba nerodo iniciatyvos, jis pyksta, kai aš dėl kokių namų ruošos darbų, vaiko priežiūros priekaištauju.
Jeigu ilgiau kaip 2 minutes ginčijamės, sakau:" viskas, baik rėkti", nors nerėkiam nei vienas. Po 15 min vėl kalbamės kaip įprasta, negrįžtam prie to ginčo.
Reikėtų kada nors iki galo išsiaiškinti, bet ramioj būsenoj aš visai nenoriu apie tai kalbėti, vyras, manau, taip pat.
Dar pykstamės dėl pinigų, neplanuotų išlaidų. Man niekada negaila, jei ką nors sau nusiperka, nors ir nereikalingo, bet jei tikrai nori. Tik jeigu jau pradedu parintis, kaip čia iki kitos algos pratempti, tai garsiai bambu, bambu pati sau daugiau. Nuotaika sugenda abiems
