Nu sia tema atrodo kalbeciau ir kalbeciau. Anksciau kazkaip pykciu nebuvo dideliu. Va po vestuviu pradejo lyst galai, kad nusikalstama veikla uzsiimineja, neaisku del ko ir kam ima paslapcia kreditus ir panasiai. jei tai liecia tik ji, paburbuliuoju karts nuo karto. Bet jei ir mane... Tai jau laikykis.
Po vestuviu praejo kokie gal trys menesiai, ir prasidejo pykciai. As jau nesaukdavau, as klykdavau

Dirbdavau iki 11 vakaro, pareinu, ir prasideda. Ale apie kaimynus tada net nepagalvojau. tikriausiai nelabai rizikavo ateit pritildyt, nes patys bijojo gaut velniu prie to pacio. Skrido ir lekstes, ir pulteliai i sienas, ir stala sulauziau besiardydama. Tas klykimas ir pykimasis tik dar labiau suerzindavo, kai jis tyliai, kaip ir dera nusikaltusiam, sededavo. (Nors karta bande griebt uz gerkles ir smaugt

Gal cia tik gasdino, bet tuo atveju turiu savo tvirta nuomone: pekelsi nors karta ranka, dediesi cemodanus ir varai i visas 4 puses.)
Ziuriu mano kalbos, pykciai ir barniai nepasiekia tikslo

. Iskeliau ultimatuma: arba tvarkaisi, paaiskini viska, prisiduodi visas savo nuodemes kurias padarei, nes jei islys po to kai jau viskas gerai, bus dar blogiau, taisai savo klaidas ir gyvenam toliau, arba skiriames, nes nematau prasmes kai viskas vyksta slapcia ir dar apipinta didziausiu melu.
Anksciau jis gerdavo. Ir nemazai. Toks buvoo jo problemu sprendimo budas. Ilgai kentet neiskentejau. Pakako vieno vakaro, kai gryzes visas linksmas smigdamas i sriubos lekste sumurmejo kad dar nori siandien mane pamyleti. viskas. Rytojaus diena nunesiau dokumentus advokatui del skyrybu. Nors net metai nepraeje buvo, but kainave nemazai, bet kitos iseities nesugebejau rast. Jei nepavyksta kalbom, tai gal veiksmai atves zmogu i prota. Juk vis del to ne pacukas, o net 26 metai.
Matyt, matydamas kad as rimtai apsisprendziau, ir i jokias diskusijas kad viskas bus gerai, ateis laikas viska paaiskins, as nereaguoju, vyrukas uzsikodavo. Vis tiek viskas daejo iki teismo, ir dave puse metu pagalvot. O as laukiu, gal jau vyras atejo i prota. nors dabar silkinis, viska tariames, snekames atvirai, jokiu slapukavimu, ir tikiuosi pasitikejimas abipusis. Taiso savo klaidas. Pradejo mokintis, ieskosi geriau apmokamo darbo, negeria jau metai

Atidave jam dovanota fotoaparata uz mano fotoaparata, kur uzstates buvo, dabar laukiu gal 2 vestuviu metiniu proga atsiras ir ziedai vestuviniai ...
Apturejom ilga ir rimta pokalbi, kad suaugo, kad nebekres nei kvailysciu, nei sunybiu, kad jis nori seima turet. Tad nors abu labai norim leliuko, del viso pikto as dar neatsiemiau pareiskimo

del viso pikto. Dar turiu laiko. Jei vyras neatlaikys doraus gyvenimo budo, ka darysi, myli nemyli, bet tikrai nesitaikstysiu su tokiais dalykais.
Ziuriu, cia truputi off topic

, bet dekui kad isklauset

Lengviau ant dusios paliko