Mano dukra jau pradejo savo pirmus zingsnius pas Bitutes. Taciau nei jai, nei man nera jokios ramybes, tik didelis nerimas ir svarstymas ka daryti.
Darzelio aplinka paliko tikrai gera isudi, aukletojos taip pat, bet neramu del kitko - del grupes draugu

Suprantu, kad kiekvienam tevui savas vakas yra pats gabiausias, graziausias ir protingiausias

, bet labai nustebau pamaciusi vaikucius vos kalbancius, su sauskelnemis.... O kai mano mergaite pradejo vakare leliukiskai (ta prasme pradejo vaidinti svepluojancia) kalbeti - tai vos neapsivoziau.
Na, paziuresiu ka si savaite parodys... bet vos uzsimenu, kad eisime i darzeli ji apsiverkai ir klausia, o ka as ten darysiu, su kuo man piesti, zaisti....
Kirba tokia mintis, kad prasytis leisti ja i vyresniu grupe, bet irgi ne iseitis, nes tada ir mokykla teks anksciau pradeti, o vyresni ir siaip skriausti gali....
Nors ir dabar maciau, kad Bituciu grupeje yra visai maziuku vaiku, kuriems iki 3 metuku dar grazu toli. Tai niekaip nesuprantu kaip ta direktore grupe formuoja, vaikai labai netolygaus issivystymo, kaip aukletojoms dirbti ir lavinti juos? Man ir sios grupes aukletojos taip gailiai paaimanavo, kad tokia netolygi grupe, beveik metai skirtumas tarp vaiku, o tokiame amziuje tai labai stipriai jauciasi.
tai stai kokiom nekokiom nuotaikomis mes dabar gyvename...