Man labai gražios visų sagės- nors ir kai kurias sunku įsivaizduoti kaip ir prie ko praktiškai pritaikyčiau, bet vis tiek super- vien pažiūrėti miela- jos tokios skanios visos:super Kažkaip kol šioje temoje nesilankiau, tai net parduotuvėse neatkreipdavau dėmesio į sages, atrodydavo, kad sagė apskritai "ne mano" papuošalas, bet kai pamačiau čia tas iš modelino, dar pačių darytas, tai dabar jau mąstau kokios pati norėčiau, kokią nešiočiau ir prie ko
O dėl tortų- sakau atvirai- nugi nebijau aš tų tortų

Skanūs jie

Mėgstu romantiką, todėl kvarbatkiukai manęs neerzina

O romantika visada būna saldoka- bet ir saldumas gali būti skoningas bei žavus- kita vertus, juk kartais pavargsti nuo to rimtumo ir atseit skoningumo visur, ir norisi kažko žaismingo, saldainiukiško, paprasto, kas traukia akį ir skaniai atrodo, nesigilinant į tai, kas ką pasakys ir ar tai skoninga- kaip ir kartais gomuriui saldainių norisi

....
Kartais man užeina, kaip aš vadinu, kičo dienos- kai norisi kažko, kas kategoriškai maištauja prieš tai, kas laikoma skoningu. Kai noris ryškiai rožinės spalvos, turginių rūbų , pigių ir prastų kvepalų, kokių nenusipirksi net eilinėje maximoje, o tik kokiame stoties bordelyje, kur viskas už vieną kainą- visa tai turi savotiškos romantikos- pradedant nuo vietos kur tai perkama, ir kitokios tenykštės liaudies, kuri savotiškai įdomi stebėti, baigiant sentimentais vaikystės atlaidų saldainiams, kurie gali paskatinti nusipirkti ryškiai rožinį pigų megztinį- skanų, ir jaukų, kaip anie saldainiai- dvelkiantį močiutės šiluma ir meile, kaip jie

Kičinį pačia tirkiausia to žodžio prasme, nuo kurio skonį vertinantys žmonės tikriausiai kraupsta- bet kai man užeina kičo dienos ir sentimentai minėtiems dalykams- (o ir apskritai)- man nesvarbu, jog kažkam pasirodysiu neskoninga, nes kai kas turi kitiems nematomą vidinę reikšmę, matuojamą kitose skalėse nei skoninga- neskoninga, perkrauta-kuklu, gražu- negražu, tinka-netinka
O kičas kartais yra kaip žaidžiantis, krykštaujantis vaikas, ignoruojantis suaugusių skonį ir rimtą etiketą
O SM sagės (nelaikai jų kiču)- man patinka- kažkaip jos man tokios turinčios savitą stilių (gal kad nežinau kaip atrodo parduotuvinės sagės, nes jų niekad neiškodavau)- būtent modelinas, margumas, kvarbatkiukai, kamėjos- todėl man linksmos ir įdomios jos- ir tortukai, ir kuklesnės

Ir visai nesinori kažko būtinai kitokio- nu bet čia įtariu visoms temos naujokėms taip

kai pamatai- užkrečia tais kvarbatkiukais ir spalvom, ta romantika

Su laiku gal ir naujovių norėtis pradės, bet kol kas
O pvz prie juodos vienspalvės palaidinės, tokios kuklios kuklios "be nieko", - sagės su juodais kvarbatkais tikrai neatrodytų perkrautos, kad ir kiek detalių būtų panaudota..
O šiaip dėl skonio, tai apskritai, aš irdėjau per tv, kalbėjo kažkoks dizineris berods, kad ta mintis, jog skonis tyli o beskonybė rėkia, šiais laikais jau negalioja, nes tai galiojo daugiau sovietmety, todėl spalvų ir mantrumo ar tariamo perkrovimo dažniausiai nereikia bijoti, kaip seniau
Čia šiaip pamąstymai kilo bendrai apie temą, o ne kritikos kritika (nes išsakytą kritiką dėl sagių vienodumo ar blyniškumo galima suprasti, bet man dar nespėjo atsibosti ši tema ir SM sagės, tai ir nekritikuoju

)
Ech.. ir vėl išsiplėčiau apie niekus... nu reikia man persiauklėti- bet neišeina- turbūt paršeliai greičiau skraidyti išmoks, nei aš persiauklėsiu