Prašau padėkit išspręsti mūsų problemą. Esam vedę jau 6 metai. Pradžioj viskas lovoje buvo labai gerai, gal net per gerai. Tiesa, jo požiūris į seksą visada mane stebino. Iki manęs jis buvo tik vieną kartelį miegojęs su mergina, ir tai 15 metų. Jam atrodė, kad seksas be tikros meilės yra bjauru. Todėl kokius metus man priekaištavo, kodėl jis man buvo ne pirmas. Viskas pasikeitė, kai jis pradėjo dirbti daugiau, nei normaliam žmogui reikėtų. Galva buvo ištisai užimta darbiniais rūpesčiais, miegot eidavo 2-3 val. nakties. Aš bandžiau visais būdais jį atitraukt nuo minčių apie darbus, bet tiesiog buvo tokia situacija, kad ruošėmės pirkt butą, visokie buitiniai rūpesčiai, kuriem reikėjo daug išlaidų ir taip toliau. Susitaikiau su tuo, kad mylėdavomės 1-2 per mėnesį. Tai tęsėsi apie porą metų. Paskui, kaip supratau, jis ir pats su tuo susitaikė, kol galų gale pragyvenom be sekso PUSĘ METŲ

Aš daug su juo apie tai kalbėjau, jis supranta, kad situacija visiškai nenormali, kad gyvenimas tapo pilkas ir nykus, pažada susikaupti ir pan., bet kiekvieną kartą apie tai jam primindama jau pradėjau aš blogai jaustis, tarsi žeminčiausi. O jei tyliu ir nieko nesakau, jis ir toliau sėdi iki išnaktų prie kompo, kol atėjęs į lovą tiesiog nulužta

100 proc. žinau, kad į kairę neina, vienas kitą mylim. Toks jausmas, kad jis pasidavė rutinai, ir nebegali iš jos išlipti. Jokie viliojimai jo neveikia, taip atrodo, kad jam pačiam jo sexualinis susijaudinimas jį gėdina ir jis sąmoningai į tai nereaguoja. Manau, tai patapo kokia tai psichologinė problema, bet kaip padėti jos atsikratyti, nebežinau. Vnž
Psihologas pades - tiksliau- psichoterapija. Jis turi suprasti kodel taip masto apie seksa - kas nutiko? Pakeisti minciu procesa, ir ideti daug darbo. Labai ilga terapija-bet naudinga abipusiskai. Kitaip skyrybos neivengiamos.
Dirbu su porom/sutuoktiniais. Konsultuoju.