QUOTE(romanciuke @ 2007 11 05, 11:39)
sveikutes...
zinot, iskilo toks klausimas ar man cia vienai jau i depresija varo tas tvarkymasis ir pastovus ''BARDAKAS'' ar yra ir daugiau tokiu. Gyvenam nuosavame name, kuriame tarp kambariu nera duru, tai visuos kampuos ir apversta... visos spinteles isverstos ir viskas ismetyta.... kai mazoji uzmiega susitvarkau, bet tai atima labai daug laiko, dar mokinuos, tai neber net laiko ne pasimokint, o ka jau kalbet apie pailsejima... ir taip kartais pavargstu vien nuo tos netvarkos, kai gali tvarkytis ir tvarkytis.... kaip jus su tuo susitvarkot? ar neapsesta kasdienine depresija? o gal as per daug smulkmeniska?

na zodziu.... papaskokit, kaip jums sekasi tavrkytis su tokio amziaus mazyliais...
Nesuprantu, mamyte, ką tada kalbėti mamoms, kurios augina du ir daugiau mažylių

Pabrėžiu - mažylių (pametinukų), kurie abu visą dieną būna su mama...
Ir dar viena pastaba - juk jūsų dukra, kaip supratau, jau pajėgi ir pati tvarkytis, o jūs rašot, "kai ji užmiega, tvarkau išverstas spinteles"....Na, ne man jus mokyti, bet kuo anksčiau prie tvarkos vaiką pratinsi, tuo bus geriau (visų pirma) jam
Turiu du mažus vaikus. Darbo daug - ne tik jiems padaryti valgyti, pakeisti susitepusius drabužiukus, išvesti juos į lauką, pamokyti vyresnėli spalvinti, paskaityti jam, bet dar ir namus susitvarkyti, o vakare pagaminti vyrui vakarienę.
O dar ir pačiai atrodyti taip, kad parduotuvėj ar gatvėj žmonės iš susižavėjimo gręžiotųsi.
Sakot, misija NEĮMANOMA? Įmanoma, įmanoma, patikėkit.
Šalia visų šitų darbų, paminėsiu, kad dar turiu ir privačias pamokas (t.y. mokau).
Ir jokių močiučių, tetų pagalbų
Tai va.
P.S. Ko ne kasdien sulaukiu draugų ir giminaičių klausimų - KAIP TU SUSPĖJI?
Nežinau... Tiesiog labai myliu savo vyrą ir savo vaikus.
P.P.S. Aišku, ir man būna visko, kad viskas krenta iš rankų, kad nieko nesinori, bet...Laimė, retai.