Ar esate patenkintos gyvendamos užsienyje...

#1
Šeimoje klostosi tokia situacija, kad greičiausiai vyrui teks išvažiuoti į užsienį padirbėti... sad.gif Galvoja apie Angliją arba Norvegiją...
tačiau aš ameniškai visai nenoriu niekur važiuoti, turiu soc. aprūpintą valdišką darbą, esu baigusi moklus,turiu mažą vaikiuką, galų gale čia visi draugai giminės artimieji, be to Lietuvoje turim savo būstą.
Niekur nenoriu iš čia važiuoti, apima panika kaip pagalvoju kad turėsiu ieškotis darbo kaip labai gerai nemoku kalbos, žinau kokia situacija tarkim Anglijoje su darželiais ir mokyklom(vaikų niekas vienų nepaleidžia), be to tektų gyventi kaip aš vadinu bendruomenėjė su kažkuo...žodžiu iš ties man labai sunku jaučiu kad pradedu depresuoti, todėl klausiu gal nėra ten užsienyje taip blogai?
Atsakyti
#2
Jei Lietuvoje gerai,tai nera ko i ta uzsieni vaziuoti mirksiukas.gif
Bet jei vyrui pasiule gera darba,galite pabandyti,pasiimk darbe atostogu,bet neiseik galutinai mirksiukas.gif
Va musu draugams Amerikoje,pasiule labai gera darba Lietuvoje,tai jie kraunasi cemodanus atgal i Lietuvele ax.gif ,o jie jau Amerikos pilieciai unsure.gif
Ziurek ,kaip jums su vyru geriau 4u.gif
Atsakyti
#3

Labas,eva, 4u.gif
O kuriam laikui tektu isvaziuot?Jei neilgam, tai galimi du variantai: leisk vyrui vaziuot vienam arba ,kaip sake Raseliote, pabandyk pasiimt atostogu ir vaziuokit kartu,nors as asmeniskai nematau prasmes rizikuot darbu, kuri dabar turi,o ir vaikui stresas-o gal ten nieko greitu laiku nesusirasi, ir bus jums ne uzdarbis ,o nuostolis.
O jei ilgesniam laikui,tai labai sunku patart.Vieni pritampa be problemu,kiti-sunkiai,treti-visai nepritampa.
As asmeniskai pritampu kol kas labai sunkiai ,nes niekada nenorejau isvaziuot is Lietuvos,bet,paradoksas,isvaziavau ir jau antri metai bandau prisitaikyt.Labai pasiilgstu draugu,seimos,savo kalbos-tiesa,negaliu skustis ,daznokai griztu namo-turiu tokia galimybe,bet vis tiek-ilgiuosi namu ir tiek..
Labai, labai pagalvok!!Turi nusprest: ar geriau namie-su viskuo,kas pazistama,bet be vyro(kuriam laikui),ar su saviskiu,bet tarp visko,kas tau svetima. wub.gif
Atsakyti
#4
As patarciau Tau paziureti i si reikala is kitos puses, na kodel turi buti viskas blogai? Esu isitikinusi, kad pagyventi uzsienyje kuri laika labai sveika: pamatyti kita sali, kultura, praplesti akirati, tai labai vertinga patirtis. Niekad nezinai, ka atrasi ir nesuzinosi, kol nepabandysi. Be to juk visada galit sugrizti jei nepatiks, juolab kad jus abu lietuviai jei teisingai supratau.
Atsakyti
#5
Ish dalies pritariu encai: man asmenishkai ishvazhiavimas i uzhsieni su pagyvenimu yra labai idomus ir vertingas dalykas. Juk tai geriausias budas pamatyti pasauli, susipazhinti su kita kultura. Pati labai myliu Lietuva, esu ten palikus pachius brangiausius zhmones, todel net nesvarstau galimybes uzhsienyje gyventi visa laika. Tachiau skirtumas tas, kad vazhiavom tik mudu su vyru. Vaiku dar nebuvo. Nezhinau, ar ryzhchiaus su vaiku keliaut unsure.gif (aishku, dar priklauso, koks amzhius). Ir darbas gali buti nemazhas stabdis. Musu atveju nebuvo ko prarasti.
Taigi, siulychiau pasverti visus uzh ir priesh: kiek geras ir svarbus tas darbas uzhsienyje, kiek jis jums duos, kiek svarbus paliekamas darbas Lietuvoje, kokio amzhiaus vaikas (jei nenoresi uzhsienyje darbo ieshkotis, galit pagalvot apie antra mirksiukas.gif ).
Sakau, pasitenkinimas gyvenimu uzhsienyje yra labai subjektyvus dalykas. Labai priklauso, kaip pats nusiteiksi, kokie tavo ateities planai, ko nori ish to ish vazhiavimo...
Sekmes apsisprendime! smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Ode: 09 kovo 2005 - 20:21
#6
QUOTE(enca @ 2005 03 09, 18:06)
As patarciau Tau paziureti i si reikala is kitos puses, na kodel turi buti viskas blogai? Esu isitikinusi, kad pagyventi uzsienyje kuri laika labai sveika: pamatyti kita sali, kultura, praplesti akirati, tai labai vertinga patirtis. Niekad nezinai, ka atrasi ir nesuzinosi, kol nepabandysi. Be to juk visada galit sugrizti jei nepatiks, juolab kad jus abu lietuviai jei teisingai supratau.

VISKAS CIA GERAI PASAKYTA...TACIAU PRADEJUS KAZKA NUO 0 LABAI SUNKU VISKA MESTI IR VEL GRIZTI-NA NESVARBU KAD IR I LIETUVA...O DAR KAI SU VAIKU...NENORIU GASDINTI IR ATKALBINETI...DAZNAS MUSU CIA PRADEJES GYVENIMA PAJUNTA FINANSINE LAISVE IR JAU KITOKIO GYVENIMO NEISIVAIZDUOJA...Kaip sakant prie gero greit priprantama...
As gyvenu ne Lietuvoje dar tik 3 metus..taciau mano sirdis vis dar Lietuvoje...tik protas sako kad cia geriau...Na zodziu kiekvienam savo...svarbu kaip isikursit, su kokiais zmonemis bendrausit ir kaip sparciai mokesit isijungti i socialini gyvenima (kas yra tikrai labai svarbu)..pvz as bendrauju vien su Lietuviais tad kartais papuolus i anglu kompanija pasijuntu kaip ateivis-bet manau su laiku viskas keisis...taip kad daug+ ir daug -...
linkiu sekmes vienokiu ar kitokiu atveju smile.gif
Atsakyti
#7
Sveikute.
Mano situacija LT buvo truputi kitokia,as buvau ka tik baigus universiteta,be seimos,vaiku,tad nebuvo ka prarasti. O cia prisitaikiau puikiai,jauciuosi nuostabiai.Sunkiausia buvo pirma pusmeti,bet kai pradejau normaliai uzdirbti ir atsirado daugiau galimybiu nei LT galejau sau leisti -tai ir poziuris pasikeite. Aisku per tuos daugiau nei 4 metus visko buvo,bet as kazkaip nelabai matau perspektyvu LT,o jei tu turi gera darba ir nuosava nama,tai g.gif nezinau ar rizikuociau. Jei tau yra galimybe bent porai menesiu atvaziuot ir viska pamatyt -tada pati ivertintum situacija,paziuresi kaip jausies .Kalbos barjeras daznai daro savo.O dar svarbu ar turesi draugu,kad nesijaust vienisai.
Del vaiko,manau vaikai visur pripranta labai lengvai,mes pacios daugiau pergyvenam.Juk net ir del parvedimo is darzelio gali nusisamdyti zmogu ir nebus problemu.O del gyvenimo bendruomenej,mes niekada negyvenom su svetimais zmonem ir nesiruosiam(tik siuo metu kartu gyvena uosvene).Cia priklauso nuo jusu paciu ir pajamu. Juk galima rasti ir student flat ar one bedroom buta uz nedidele kaina.O daugelis gyvena su daugiau zmoniu,nes taip pigiau.
Tad turit susest kartu su vyru ir viska apsvarstyti,jei yra galimybe gryst -manau bandyt galima,juk kol nepabandysi ,nezinosi. O gal patiks ir gryst nesinores mirksiukas.gif As visai negalvoju gryst,nes man ir cia gerai ax.gif
Atsakyti
#8
as irgi jauciuosi tiesiog puikiai, namu ilgesys visai nekankina, nebent jei jau kokius 2 metus neparvaziuoju, tada kazkiek jau pasiilgstu Lietuvos. Kadangi cia gerai isikuriau, artimieji patys pas mane daznai atvaziuoja, tai labai dideles nostalgijos Lietuvai ir nejauciu smile.gif
Atsakyti
#9
teisingai, visada reikia pasverti uz ír pries. As i isvaziavima (laikina)ziuriu labai optimistiskai galbut todel, kad pati vaziavau su garantijomis, mes abu su gavom darbus gerom salygom, draudimus ir dar kitu papildomu dalyku. Be to pirmus pusantru metu (kol neturejau vaiko) kone kas menesi grizdavau i LT, kad ir savaitgaliui. Todel pati savo sprendimo isvykti ne karto nepasigailejau, tik dziaugiuosi igyta patirtimi, zmonemis, kuriais sutikau, kitokiu gyvenimu, kitokiomis galimybemis. Minusas - as nesu tikra ar grisiu gyventi i LT, nes mano vyras ne lietuvis sad.gif
Jei vaziuoti ir pradeti nuo nulio... tada zinoma reikia ivertinti, ka prarandi.. Bet kuriuo atveju gimtojoje salyje gauti kvalifikuota darba pagal specialybe yra daugiau galimybiu, cia seima, draugai..
Ir dar pagalvojau, kad toki sprendima isvykti priima tam tikro charakterio zmones (manau reikia tureti bent kruopele avantiurizmo)
Atsakyti
#10
Man tai visur blogai.
Kai bunu Amerikoj nervuoja vyras, amerikoniska pasauleziura, valgomo maisto nebuvimas, vienisumas, netesimi pazadai, duoto zodzio nesilaikymas, asaroju kaip pasiilgau draugiu, Vilniaus, Akropolio, lietuviu kalbos, normalaus maisto, Maximos, Cili picos, lietuvisku pacanu.
Bet kai tik sugriztu Lietuvon noriu vel i Amerika, nes Lt kur be nueisi visi pikti, gatvese kulturos nulis, telika isijungti baisu, nes turbut prasciausi zurnalistai istisai kalba su tais paciais nusmurgusiais politikais apie nieka, laikrasti atsiverst baisu, kiek purvo, profesionalumo nerasta. O dar pabandyk nueit i kluba ar kavine vakare, tai kas musas, tai kas vemia. Nera kur pasistatyt masina. Bet kita vertus galima skaniai pavalgyt, pabut su mylimais zmonem... Pavaiksciot po Vilniu.

As jau nebegalvoju sita tema patinka - nepatinka, patenkinta - nepatenkinta. Gyvenau Amerikoj ir gyvensiu, nes mano vyras i Lietuva tikrai nesikraustys. Susiplanavau gyvenyma, prisitaikiau ir viskas...
Atsakyti
#11
as taip pat labai labai nenorejau isvaziuoti is lietuvos. apsigyvenus londone kokius 3 menesius kamavo juoda depresija, kiekviena diena kroviausi daiktus ir zadejau vaziuoti i lietuva viena. o paskui apsipratau, susiradau darba idomu, ir stai jau 2 metai kaip gyvenu londone, o i lietuva nebetraukia visiskai. atostogu zinoma labai smagu parvaziuoti, bet su visam gryzti nebenoreciau!
Atsakyti
#12
QUOTE(mamaLina @ 2005 03 10, 23:29)
Man tai visur blogai.
Kai bunu Amerikoj nervuoja vyras, amerikoniska pasauleziura, valgomo maisto nebuvimas, vienisumas, netesimi pazadai, duoto zodzio nesilaikymas, asaroju kaip pasiilgau draugiu, Vilniaus, Akropolio, lietuviu kalbos, normalaus maisto, Maximos, Cili picos, lietuvisku pacanu.
Bet kai tik sugriztu Lietuvon noriu vel i Amerika, nes Lt kur be nueisi visi pikti, gatvese kulturos nulis, telika isijungti baisu, nes turbut prasciausi zurnalistai istisai kalba su tais paciais nusmurgusiais politikais apie nieka, laikrasti atsiverst baisu, kiek purvo, profesionalumo nerasta. O dar pabandyk nueit i kluba ar kavine vakare, tai kas musas, tai kas vemia. Nera kur pasistatyt masina. Bet kita vertus galima skaniai pavalgyt, pabut su mylimais zmonem... Pavaiksciot po Vilniu.



Labai taikliai pasakyta, MamaLina. Daugeli turbut tai kamuoja - kai esi CIA, nori TEN. Ir atvirksciai. Ir tai turbut niekada nepraeis. Galima apsimest, kad viskas labai gerai, bet vakare atsigulus vistiek galvoji, kad kazko norisi. gal NAMO?...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Žiedadulkė: 11 kovo 2005 - 18:42