Ar esate patenkintos gyvendamos užsienyje...

#13
QUOTE(mazute mamute @ 2005 03 11, 11:38)
as taip pat labai labai nenorejau isvaziuoti is lietuvos. apsigyvenus londone kokius 3 menesius kamavo juoda depresija, kiekviena diena kroviausi daiktus ir zadejau vaziuoti i lietuva viena. o paskui apsipratau, susiradau darba idomu, ir stai jau 2 metai kaip gyvenu londone, o i lietuva nebetraukia visiskai. atostogu zinoma labai smagu parvaziuoti, bet su visam gryzti nebenoreciau!


Va va, atostogu i Lietuva tikrai smagu parvaziuot (nors Kaledos praeitos nuvyle, buvo be sniego sad.gif
Bet grizti ten gyventi butu tikrai sunku, tuo labiau kad gyvenant ilgai uzsienyje ir mastymas keiciasi, ir mentalitetas...Jau man daugelis dalyku Lietuvoje visai nesuprantami...
Atsakyti
#14
Su laiku nebetrauks ir atostogoms. Jei musu tevukai nebutu tokie "netransportabilus", tuomet Lietuvon kojos buciau nekelus jau kokius 4 metus. Metams begant ta tevyne kaskart atrodo tolimesne ir nesuprantamesne. Gyvenimas eina keisdamas vietas ir zmones kurie kele nostalgija. O kai nelieka kas "gaivintu jausmus" - tai nebera ir tikslo ten vaziuoti, juolab kai tiek graziu vietu pasaulyje kuriose noretum bent trumpai pabuvoti.
Atsakyti
#15
QUOTE(eva @ 2005 03 09, 13:54)
Šeimoje klostosi tokia situacija, kad greičiausiai vyrui teks išvažiuoti į užsienį padirbėti... sad.gif Galvoja apie Angliją arba Norvegiją...
tačiau aš ameniškai visai nenoriu niekur važiuoti, turiu soc. aprūpintą valdišką darbą, esu baigusi moklus,turiu mažą vaikiuką, galų gale čia visi draugai giminės artimieji, be to Lietuvoje turim savo būstą.
Niekur nenoriu iš čia važiuoti, apima panika kaip pagalvoju kad turėsiu ieškotis darbo kaip labai gerai nemoku kalbos, žinau kokia situacija tarkim Anglijoje su darželiais ir mokyklom(vaikų niekas vienų nepaleidžia), be to tektų gyventi kaip aš vadinu bendruomenėjė su kažkuo...žodžiu iš ties man labai sunku jaučiu kad pradedu depresuoti, todėl klausiu gal nėra ten užsienyje taip blogai?


Bet jus ne zynot gerai ar tas darbas yra visam laikui ? tai as manau kad neapsimoka abiems su vaiku vaziuoti . Lai jis isidarbina pirma pagyvena paskui gi lengviau bus jus abi iskvies ,o tu gali pokolkas dirbti ramei
Blogai tirai nera priprasti prie kitos kulturos yra sunku galim tik apsimest ir ziuret i tai per penkis pirstus . Vis tiek ilgesis yra savo salies , savo tevu draugu . Yra telefonai internetas bet ne tas ,vis gi norisi kas dien kalbeti tik savo kalba o nelauzyt ta liezuvi .
Vaikai tai greit pripranta negu suauge prie kitos visuomenes . Jei nuspresi vaziuot tai tau sekmes 4u.gif
Atsakyti
#16
Į tokią pat situaciją papuoliau ir aš tongue.gif Jau kitą savaitgalį plaukiam į Švediją. Kai sužinojau, kad vyras gavo pasiųlymą dirbti kitoje šalyje- bliaudavau naktimis cray.gif Laikui bėgant susitaikiau su ta mintimi. Galų gale pradėjau žiūrėt į tai kaip į avantiūrą smile.gif Įsivaizduoju, kad važiuoju į ilgalaikę kelionę thumbup.gif Man tai padeda. Kol kas neturiu ko prarast. Darbe esu pasiėmusi atostogas iki vaikui sueis 2metai, iki vyresnėlio mokyklos turim metus rezerve, o mažąjam jokio skirtumo kur būti- svarbu su tėveliais tongue.gif Taigi, jei ką- visada galėsim grįžti (nors vyras liepia mesti tokias mintis iš galvos ir neprisigalvotiatsarginių variantų biggrin.gif ) mirksiukas.gif
Atsakyti
#17
dėkui mergaites už patarimus 4u.gif
truputį dar pakonkretinsiu situacija, vyras žada važiuoti vienas be to nemato čia galimybės prasigyventi todėl kažin ar grįštų, jo brolis ir sesuo gyvena Anglijoje, jau kažkur 8 metai, tiesa na nėra jiems labai gerai, na gal paskutiniu metu lengviau, kaip tavo europos sąjungos nare todėl dėl gyvenamo ploto problemų nebūtų, gal būt ir darbą padėtų susirasti, čia žinoma pliusas.
Tačiau aš vyrui pasakiau kad tikrai nevažiuosiu į nežinią nenersiu stačia galvą, kambarių tvarkyti ar pan. iš tiesų turiu 2 diplomus, šitek metų mokiausi, dabar kaip minėjau turiu stabilų darbą, nors jis nėra gerai apmokamas, gaila viso to ką turiu čia, draugai darbas artimieji....be to kaip minėjau nenoriu gyventi su kažkuo, gal pasirodysiu arogantiška, bet man nepriimtinos bendrabučių sąlygos, kaip vienma kambary vieni vaikus gimdo, treti balavoja o dar kiti mylisi.... g.gif, noriu turėti savo namus....todėl žinau kad tai daug laikus atims... ax.gif
Kiekvieną dieną galvoju ką ten nuvažiavus veikčiau, nuo ko pradėčiau, kur reiktų darbo ieškotis, kai padoriai kalbos nemoki, žodžiu garantija kad depresija ir ašaros garantuotos. Be to ir maistas kiek girdėjau ten na tarkim musm nelabai priimtinas, na tikrai ištiesų man labai sunku apsispręsti , vieną žinau kad dabar tikrai nevažiuosiu, leisiu vyrui ten šaknis įleisti.
Dėkui už palaikymą....
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo eva: 14 kovo 2005 - 14:28
#18
Man irgi jau atsibodo su kaimynais gyventi....Ateina toks laikas, kai viskas blogai, ka jie daro ir is viso vietos mazai virtuveje...Laukiu nesulaukiu, kada vyras gaus nauja kontrakta ir kraustysimes. Tuomet pradesime ieskoti nuosavo kampelio.

Del maisto, tai galima normaliai maitintis. Man cia dar labiau patinka, kad darzoviu didesnis pasirinkimas. Atsimenu Lietuvoje per kaledas labai nustebau, kai pamaciau, kad brokolis vienas 6litai kainuoja, o cia jie sveriami ir pigiau iseina. Na cia tik man taip atrodo, kad maisto galima atsirinkti skanaus ir sveiko. Sunkiau su duonom, bet vokiska gelbeja rolleyes.gif

Atsimenu, kai as atvaziavau, tai pirmus men. bijojau iseiti i gatve doh.gif o jau nekalbant apie darbo paieskas. Taigi labai priklauso nuo asmenybes, kaip pritapsi svetur.
Atsakyti
#19
Dar anksciau labai norejau grizti gyventi i Lt... Bet dabar kai as jau cia beveik 10 metu tai ir neisivaizduoju savo gyvenimo Lietuvoje. As manau laikas padaro savo blush2.gif ax.gif
Atsakyti
#20
sveikutes, as irgi neisivaizduoju kaip lt galeceau gyventi, kai praeita vasara buvau gryzus(pirma kart po 4metu) tai man ten viskas taip svetima ir nejauku pasirode, pirmom dienon nesupratau kas vyksta... zmones kaskokie visi benuotaiku, tik visur keiksmazodzius ir girdi sad.gif manes lt visiskai nevilioja, gyvenu uk ir esu labai patenkinta nes ce turiu viska, seima namus draugus... thumbup.gif thumbup.gif thumbup.gif
Atsakyti
#21
oho, kiek daug nutolusiu nuo Lietuvos...Bet is tiesu teisybe, namai ten, kur seima ir draugai, o Lietuvele vis tolsta ir tolsta, kuo ilgiau uzsienyje pragyveni...Tuo labiau, kad grizus kiekviena karta nusivili
Atsakyti
#22
o mes kaip ti k jau labai lietuveles pasiilgom lithuania.gif gristamt i metus karta atostogom ir viskas cry.gif o jau taip ilgimes tos gamtos ir artimuju verysad.gif nusprendem pabut kokius tris metelius ne daugiau schmoll.gif ir traukt namolio thumbup.gif . kad ir kaip nervuoja tos piktos lietuviskos bobutes bet namo grist norisi ax.gif zinom kad ten ne aukso kalnai bet cia taip pat. turim pinigu o laimes taip ir nesuradom doh.gif biggrin.gif tai manau geriau tureti truputi pinigu ir but laimingam (lietuvelej) tongue.gif


noriu namo!!!!!!!!!! lithuania.gif lithuania.gif lithuania.gif alc.gif
Atsakyti
#23
Hmm net nezinau nuo ko pradeti, bet man asmeniskai tas ilgesys kitoks, negaliu sakyt kad visai nepasiilgau lietuvos, as manau as daugiau pasiilgau tevu , brolio...Kaip atvaziavau buvo sunku, keleta menesiu adaptavausi, poto kazkaip atrodo taip ir turi buti,cia mano namai ir tiek...Neverkslenu tikrai...Isvis per kokius 4 metus esu muset pora kartu asara nubraukus smile.gif O kaip atvaziavo mama, pasijutau kad ja maciau visai tik vakar ir kazkaip isvis gera paliko...O gyvenam tikriausiai kad gal ir geriau nei lt, cia daugiau sau galim leisti,nei ten... 4u.gif
Atsakyti
#24
Sveikos as ne uzsienyje gyvenu bet kuo toliau tuo labiau noriu.Va tik sunkoka darba rasti normalu dviems kartu su vyru.Baisoka pirma karta vaziuoti.Pazistami jau po trecia karta vaziuoja, o mes vis atidedam.
Sekmes jums.
Atsakyti