Ar esate patenkintos gyvendamos užsienyje...

Nu, taip patiko man jusu asmenines mintys, bet jau sitas sakinys tai jau nebelabai Nes, is karto kilo klausimas: o, tai dirbancios mamos, nebeturi galimybes viso to daryti?

Atsakant i tema,esu patenkinta ir laiminga gyvendama UK ,gailetis nesigailiu nieko,tik pasiilgstu tevelio sodybos LT.Bet buciau LT manau sedeciau ir galvociau kaip gera gyvent uzsieni

As JAV jau metai. Mano seima dar neatvaziavo,nes tvarkomes dokumentus.Taciau galiu tvirtai pasakyti -jokios nostalgijos Lietuvai nejauciu.Kaip tik cia pasijutau laisvas zmogus,galintis viska ipirkti,nusipirkti,pakeliauti,nes finansu uztenka.Vaziuosiu i LT atostogoms rugseji,bet jei ne likusi seima ir mama,tikrai nevaziuociau. Geriau vaziuociau pailseti kur i Meksika, bet yra isipareigojimai tevams ir seimai.Todel noriu,kad kuo greiciau mano seima susitvarkytu visus reikalus ir atvaziuotume visi. Sako,pirmi metai sunkiausi, bet jei tokie bus ir kiti-tai nezinau kokie tie sunkumai,Lietuvoje dirbau ir sunkiau ir sudetingiau,o nieko nebegalejau sau leisti.Nuosavas verslas tik suede nervus. Viskas.Lietuvele tikrai sakau,taves nebegaila.

Sveikos
paskaiciau jusu pasisakymus, ir man atrodo i tai viskas remiasi

Labai skirtingi visi esam, individualus. Kitiems nostalgija stipri ir nepraeina net po ilgu metu, jiems truksta nors ir tos maximines silkes, kaip kazkas rase Toks zmogus turbut nebus laimingas kitoj saly, nes jei nuolat tave kazkoks ilgesys kamuoja, nuolat gyvens tavyje abejone....
As isvaziavau pries 2,5 metu i Ispanija. Turbut pirmi metai buvo sunkesni, bet ta prasme, kad reikejo apsiprasti prie kitokios aplinkos, kad nezinojai kaip kur eiti, kaip ka tvarkyti. Kalbos zinios buvo bazines...na tas pats kaip ir daugumai turbut...
Is Lt isvaziuoti buvo baisoka, nes abudu turejom gerus darbus, normaliai sudeliota gyvenima,savus namus, zodziu - jokios butinybes vaziuoti nebuvo.
Bet as kazkaip niekad nesuabejojau ar gerai padarem, manau kad pataikem rinkdamiesi sali, pasirinkom ta, kur mum tinka patinka ir jauciames gerai. Manau tas yra labai svarbu, nes koks bebutu materialinis gerbuvis, jei aplinka tau ne prie dusios, niekad iki galo gerai nesijausi...
Mum stabilizavosi padetis kazkur beveik po 2 metu, galima sakyt jau saknis leidziam. As nuo kada pradejau dirbti pagal savo specialybe, isvis sakau, kad ner daugiau ko noret Jauciuosi gerai, savo vietoj, vertinama.
Jei siulytu kad nors grizti i Lt, net ir geresnem salygom, geresni darba ar pan, turbut zinokit nesutikciau.....visgi jei pradedi delioti pliusus minusus, cia tu pliusu zymiai daugiau. Lt vieninteliai pliusai - likus seima, draugai. Bet is kitos puses, dabar Europoje su pigiais skrydziais tai irgi ne toks jau sudetingas dalykas Va mama tikrai labai noreciau atsivezti kada nors, kad pagyventu cia sau kaip zmogus, o gal apsiprastu, gal patiktu, gal liktu....
O visam kitam nostalgijos nejauciu

[quote=Limcamca,2010 07 05, 16:09]
Nu, taip patiko man jusu asmenines mintys, bet jau sitas sakinys tai jau nebelabai Nes, is karto kilo klausimas: o, tai dirbancios mamos, nebeturi galimybes viso to daryti?


Na ka Jus, Limcamca, tikrai nemanau, kad dirbancios mamytes maziau
demesio skiria savo turciukams. Gal tik laiko maziau turi.

nu labadiena, aciu uz uzuojauta, bet dauguma namie sedinciu ta juk savo noru daro, nenoretu tai eitu i darba ir tiek. As dziaugiuosi, kad turiu galimybe namie su vaiku buti (ir dar busiu kelis metus tikrai, nes dar du vaikai pakeliui pas mus) ir tikrai randu kuo uzsiimti, kad stogas nevaziuotu. Visokiems neaiskiems online darbeliams savo laiko svaistyti tikrai nezadu, jei noreciau dirbti tai ir eiciau dirbti ta ka moku, o ne bile ka



paprastai seimoje yra du suauge zmones, tevas vaikais pasirupinti gali taip pat kaip ir mama, taigi nematau jokiu problemu mamai istrukti kada reikalu yra arba siaip norisi vienai pabuti. Niekada neturejau tos problemos

Užsienyje man gera gyventi, lygiai taip pat, kaip ir gyvenau Lietuvoje. Džiaugiausi gyvenimu. Tiesiog reikia stengtis ir visuomet išlikti geros nuotaikos. O šiaip siūlyčiau pamėginti pasidarbuoti užsienyje. Pamatysi, nesigailėsi. Valstybinis darbas - tik šnipštas. Su savo sugebėjimais daug daugiau pasieksi užsieny. Ypač, Skandinavijoje.

Taip, patenkinta.

Sweikos mamytes uzsienietukes Manau, kad jei kas duotu mums tokias pat salygas Lietuvoj, kaip UK, tai gal griztume iskart nesusimastydamos Nors ir as gyvendama UK esu visiskai patenkinta, kiek tik imanoma but patenkintai bunat emigrante Esu Austejos mamyte, dar esu maziuko leliuko aukle, leidziu laika su savo vaiku ir kartu padabojam kta. Abu myliu kaip savo Ir laika praleidziu, ir pinigeliu siek tiek uzdirbu ... Aukles darbas irgi varginantis ... Tiek dirbancios, tiek nedirbancios mamos vaikus myli vienodai stipriai, tik dirbanciuju labiau pasiilgsta, kol gris is darbo

sveikos,
Esu jau 2tra kart UK, bet ta salis LABIAUSIAI netraukia manes..jauciuosi lyg ne savame kailyje..nera man cia savos vietos..viskas ne taip, sunku labai..bet lt irgi nieko gero su mano univeiro specialybe, neesu laukiama.Erasmus studentu mainu programoje buvau ispanijoje,pusmeti,tai zinok it visai kitas jausmas..man gera buvo ten vien nuo pavadinimo ispanija...bet ispanu kalbos nemoku, manasis turi darba darba anglijoje, o as niekaip negaliu jo gaut.anglija man paskutinej vietoj..nepatinka man tie zmones..bunanat 2 menesius jau 4k norejau isvykt is cia..vien asaros, nieko daugiau nematau..del darbo niekad neesi garantuotas, kaip bus, aptarnavimo salygos tragiskos, vilkinamas laikas belenkaip, kuria tik naudojomes paslauga, visur tekdavo skambinti ir aiskintis, vos ne koliotis, kodel istisai iveliamos klaidos, del interneto, nuomos, baldu atvezimo, darbo uzmokescio. pavargau nuo sito meslo

Pasisakysiu ir as tikrai esu patenkinta ir laiminga ir ne kiek nesigailiu, kad pasitaike proga i UK atvaziuoti. Kadangi esu jauna mama buciau tikriausiai prazuvusi LT, o cia galiu ir stidijuoti, ir pinigelius uzdirbti, ir su vaiku pabuti.

Oi kaip artima ir pazistama, nors gyvenu IE

Tiek, kad jau daugiau maziau ipratau gal per 4 m. prie sito ju neatsakingumo ir bandau izvelgt ir teigiamu dalyku- tada lengviau prisitaikyti sitoj saly
Dabar kai pagalvoju, tai LT gal jau nebemokeciau isivaziuot i lietuviska ritma .. Nes, prisitaikydama prie vietiniu gyvenimo budo ir ritmo, kazkiek supanasejau vidum.. Nebestresuoju del nieko, viskas gerai taip kaip yra .. Netgi apkerpejau kazkiek, kadangi cia nieks nieko nesiekia pas mus .. Dauguma airiu turi darbeli kokioj parduotuvej ar kavinej ir sedi iki pensijos LT buvau priversta verstis per galva, dirbti per kelis darbus, mokytis universitetuose (turiu net kelis bakalauro diplomus), o cia atvaziavus kazkoks tingulys apeme, isiliejus i vietine bendruomene
LT traukia mane vis dar, bet bijau, kad bus sunku man ten bepritapti - pripratau prie lengvesnio gyvenimo salygu