QUOTE(Gabi* @ 2008 08 24, 22:43)
Žiūriu, kiekvienam skirtinga versija pateikiama dėl avanso įmokėjimo ne kortele. Pvz. man aiškino, kad taip yra todėl, jog mokant kortele, pinigai i sąskaitą patenka tik po 3-4 d., o per tą laiką jau ir pagimdyti galima, tad skaitytųsi, jog nieko nesumokėjai, o paslaugas gavai. O štai grynieji ir pavedimas jau tą pačią dieną užskaitomi.
Agnenew, parašyk, prašau, kas negerai su Griciumi? Internete neradau nei vienos blogos nuomonės apie jį, tuo pagrindu ir pasirinkau šį gydytoją.
Agnenew, parašyk, prašau, kas negerai su Griciumi? Internete neradau nei vienos blogos nuomonės apie jį, tuo pagrindu ir pasirinkau šį gydytoją.
Labas gabi, pirmiausiai labai atsiprasau jei tave isgazdinau ir tu suabejojai daktaro Griciaus kompetencija. T.p. sorry kad taip velai atsakau (gyvenu Swedijoj ir kuri laika negalejau prieiti prie interneto). Tai dabar tex man papasakoti visa istorija nors ji ir nevisai turbut tiks siai temai. Tai va, kai jau man artejo laikas susipazinti su zmogeliuku kuris tuo metu dar gyveno mano pilvelyje pradejom su mane priziurincia daktare planuoti kur ir su kuo gimdyti. As pasakiau kad pasirinkau BAK (del tam tikru priezasciu) ir parodziau jai sarasiuka visais daktarais kuriuos galejau rinktis BAK'e. Gavau atsakyma kad Ziobakas ir Gricius neabejotinai patys geriausi (aisku ji ir argumentavo savo nuomone). Ji su Ziobaku buvo kartu dirbus kuri laika ir su Gricium lyg irgi. Is pradziu labai dvejojau nes tiesa sakant nelabai norejau gimdyti pas vyra, bet dabar tai esu labai laiminga del savo padaryto sprendimo ir pasiryzimo vis del to gimdyti pas vyra (Ziobaka)

O Griciaus nesirinkau del tokio nemalonaus man nutikimo. Kai laukiausi nutariau pasidaryti kraujo testa (na ta ten del kai kuriu sindromu kaip dauno ir pan.) Dariausi ta testa klinikoj (dabar nebepamenu pavadinimo) Vilniaus centre ten pravaziavus Sv. Onos baznycia. Na va, ir kaip atvaziavau atsiimti atsakymo, sesele pasake kad dabar esantis gydytojas jums viska pakomentuos. Tai va, tas gydytojas ir buvo Gricius. Pradejo jis manes klausineti klausimu kaip pvz, ar as pati naturaliu budu pastojau ir pan. As iskarto pradejau jaudintis kad kazkas cia netaip. Tukstanciai ivairiausiu minciu pradejo suktis. As jo klausiu: ar kas nors ne taip? O jis man: na reikia daugiau ir issamesniu tyrimu ir konsultacijos su genetiku kadangi yra tikimybe jog jusu vaisius bus su dauno sindromu. Na o cia tai visos kurios lauketes galit isivaizduoti ka tai reiskia isgirsti tokius zodzius. Tada dar sesele bande su Gricium kalbeti kad jie uzrasytu mane i santariskes konsultacijai su genetikais ( na tipo jie galejo ten susitarti kad man nereiktu laukti bendroj eilej), kadangi as jau buvau nescia beveik 5 menesi. O tos kurios bandet i santeriskes uzsiregistruoti genetiko konsultacijai tai zinot kokios ten nerealios eiles. Bet Gricius pasake: ji ne musu klinikos paciente todel mes neprivalom imtis jokiu priemoniu. Na, aisku jis teisus as nebuvau tos klinikos paciente, bet kur gi zmogiskumas? Jis kaip tokios srities daktaras manau galetu bent jau isivaizduoti kaip nescia moteris jauciasi tokioj situacijoj. Ir bent jau is zmogiskumo galejo paimti telefono rageli ir padaryti viena skambuti bet...
Susiskambinau su mane priziurincia daktare, ji pasake kad vienintelis ka as dabar galiu padaryti del savo vaikelio tai nusiraminti. Taip pat ji pasake kad ji mano situacijoje nesidarytu to tyrimo neatsimenu kaip jis vadinasi ( kai su adata ima vandenuko is pilvelio ir atlieka issamesnius tyrimus). Na va o toliau visus veiksmus planavau pasitarusi su vyru. Nutarem uzsirasyti genetiko konsultacijai. Aisku santariskese eile buvo gal 2 menesiai. As nebuvau pasiruosusi laukti taip ilgai ir gyventi tokiomis mintimis ir jausmais kokiais gyvenau tada. Nutariau ieskoti kitu budu. tada susiradau Vilniaus sveikatos namus. Ten buvo galima uzsirasyti pas ta pacia daktere kuri dirbo ir santariskese. Bet as buvau girdejusi kad santariskes turi kazkoki ten labai gera trimati ekoskopa, bet ai pamaniau kad reikia pabandyti susitikti su ta daktare bet kokiom salygom. Teko laukti 2 savaites kol atejo mano eile. Taigi ta lemtinga diena buvau visiskai nesava, negalejau suvaldyti asaru. O galiausiai po tiek isgyvenimu, kai genetike atsiverte mano kraujo testo rezultatus klausia: koks daktaras jus siunte pas mane? As su asarose akyse klausiu: o kodel klausiat? O ji man atsako: mes del tokiu rezultatu nedarom jokiu papildomu tyrimu, rodiklis yra siek tiek aukstesnis nei normalus bet jis vis dar yra normalus ir nera cia ko jaudintis. As vel apsiverkiau (ir dabar asaros kaupiasi akyse). Tada paklausiau jos apie ekoskopa ar sitas su kuriuo ji dirba sioje klinikoje daug skiriasi nuo to kuri jie turi santariskese, ji atsake kas sitas dar geresnis ir naujesnis. Tada apziurejo mane ekoskopu. Ziurejo tikrai idemiai. Ismatavo mano angeliuko koju kaulu ilgi (kaulai buvo ilgi, o dauno sindromui kaip ji sake budingi sutrumpeja kaulai tai dar vienas pozymis kad mano vaikelis neturi dauno sindromo), apziurejo vaikelio lupytes ar abi susiformave ( na ar nera kiskio lupos ir pan). Po susitikimo su ta daktare jauciau nerealu palengvejima atsiputima, atsigavima... Aiku kaip ten bebutu buve savo vaikeli buciau mylejus taip pat smarkiai ir atsidavusiai

Na va, o pabaigti galeciau taip: 2008 m. Vasario 27 d. nakti mums gime nuostabi dukrele visiskai sveika, stipri ir laaabai grazi. Gavom desimtuka


Labai noriu patarti visoms: Nekreipkite per daug demesio i tai ka sako kiti, tik mama zino kas geriausia jos vaikeliui, net ir tada kai jis gyvena jusu pilvelyje. Prisipazinsiu kad ir kiek abejoniu ir blogu minciu turejau as visada jauciau kad nesioju mergyte ir kad ji yra sveika!
P:S. Gabi butinai parasyk kaip tau einasi su nestumeliu (jei dar nepagimdei


Papildyta:
QUOTE(Burbulytis @ 2008 10 02, 19:57)
Akusere RAsa is viso kaip koks angelas....
MAn jau gimus vaikeliui del zindymo laba pagelbejo, kai mastitas uzpuole, buciau zlugus be jos 


Pritariu, pritariu, pritariu. As dar ir parvaziavus i namus galejau jai (akuserei Rasai) skambinti ir tartis ar klausti jei kas neaisku
