O buvo taip. Pamačiau savo instruktorių, galvoju, Dieve, padėk. Toks pikčiurna pasirodė. Bet,pasirodo, mano laimei, man liepė sėst į VW POLO. Apsidžiaugiau, kaip slyva, bet neilgam, nes iš tų nervų įmyniau ne sankabą o stabdį
norėdama įjungt pavarą. Apšaukė. Sakė, gal jau baigiam egzaminą? Pamaldavau, kad leistų tęsti, kad aš iš streso. Tada iš tašės išsitraukiau savo zuikį
Sakau galima trečią asmenį? Egzaminuotojas pamatė, pradėjo juoktis, sako, sodink čia ant palangės, lai stebi ir tau padeda. Aikštelėj viskas lyg ir ok, neužgesau, tik gavau šononį parkavimąsi, tai teko pasitaisyti, nes per toli nuo linijos atsistojau. Nu ką, on the way. Sakė gavau 16 maršrutą, paklausiau ar sunkus, sakė nelengvas. Susinervinau
Bet mašinų gatvėj nebuvo labai daug, tai neskubėdama važiavau. Nu ir prasidėjo sukinėjimaisi visokiom gatvikėm mažom, šunkeliukais, vos spėjau į ženklus žiūrėt. Tai vienpusis eismas, tai vėl dvipusis, tai susiaurėjimas, tai dar koks velnias. Bet nieko, važiuoju,stengiuos, jaučiu,kad koja jau mažiau dreba. Privažiuoju saknkryžą, sako suk į kairę, ir aš vištelė pamiršau koks eismas mano gatvėj vienpusis ar dvipusis, ir atsistojau tarp juostų
Sako jis man: " Nu kur čia dabar sustojai, kaip kokia Anglijos karalienė per vidurį". Atsiprašiau,sakiau daugiau taip nedarysiu, bet jau gąsdino, kad tuoj egzaminas man pasibaigs.
Nu ir jau daugiau nei pusę maršruto nuvažiavus prasidėjo mano linksmybė
Važiuoju vienpusiu eismu pirma juosta (bet to neprisimenu,nes mašinų visai nėr). Sako: :"Va, dabar sukam į kairę". Aš tik oopa iš pirmos jiostos ir įvariau. "Stok. Keičiamės vietom. Kokią čia nesąmonę padarei? Iš pirmos juostos įlėkei? Avarinė situacija, kritinė klaida, kaip tu čia tai susižioplinai?". Man panika, damn galvoju, ir bėl susimoviau.... Pradėjau aš jį visaip kalbinti, sakau, gal nereikia, leiskit toliau važiuot, matau, kad jūs geras žmogus, man nebedaug liko... vos ne verkt radėjau. "ne, deja, tokia klaida yra neatleistina, toks mano darbas, nu, keičiamės vietom." O aš jam: "Nea, nelipsiu, sėskit man ant kelių
". Nu geras dešimt minučių su juo derėjausi,kad leistų toliau važiuot, bet jis buvo neperkalbamas. Bet kalbėjo nepiktai. Nu gerai, sakau, lipu tada... Atsisėdau į galą. Pasiėmiau savo zuikį nuo panelės, važiuojam, tyliu, nervas ima, planuoju kada čia artimiausiam važiavimui užsirašyt. O egzaminuotojas veža mane į regitrą. Dar kalbina, klausia kur mokaus, ką veikiu, aš jam papasakoju, jau visai privažiavom Regitrą beveik, šast jis posukį parodė ir ssutojo prie parduotuvės. SAKO: " Nu, bala nematė tavęs Gretut, matau važiuoji tikrai neblogai, stengiesi, sėsk, pasitaisysi." Ir nuvarė į parduotuvę. Aš atsisėdau į vairuotojo vietą, akyse ašaros kauptis pradėjo, jėzau, galvoju, stebuklai vyksta
Laukio jo pareinant. Parėjo su mineraliniu, pažiūrėjo į mane, sako :"Nu ko tu stiklinėm akim sėdi, varom". Sakau, kad negaliu patikėt, kad tokių gerų instruktorių būna". Juokiasi. "Nu, važiuojam ir taip užtrukom". Ok, pradėdu vairuot, galvoje netelpa laimė.
Ir jau visai visai prieš sukant į reigitros kiemą prieš mane golfukas su M raide velkasi. Čiut juda... aš jį jau susiorganizavau lenkt, rodau posūkį, egzaminuotojas man :" Ė... ką tu čia dirbi? Gi čia dvipusis eismas!" Gerai, kad neįsukau aš į jį dar pilnai, tai pasitaisiau. Grįžom, pasistačiau mašiną, sako jis man: "Nu va daviau šansą pasitaisyt, o tu vėl, kad subalamutinai čia... nežinau, nežinau ką čia daryt su tavim... gerai vairuoji, tai išlaikysi trečią kartą tikrai,viskas. Man vėl panika. Tyliu. Tada jis : "Daabar kai išlipsi, eik ten į kasą susimokėsi 38 litus ir paskui ten būdoj nusifotkinsi ir pas moteriškes užpidysi dokumentus." Net pašokau nuo kėdės
Labai labai aš jam dėkojau už viską. Jis man palinkėjo nedaryt avarijų ir pridūrė, kad niekam nesigirčiau, kaip čia viskas buvo. Prisižadėjau
Bet nenulaikau pažado.
Tai va.. taip per plauką aš ir praslydau. Papasakojau MB, tai jis nepatikėjo. Gal patikau jam, gal šiaip užėjo gerumo priepolis
Visos laikančios, nebijokit, matot, kaip būna kartais. Ne žvėrys tie egzaminuotojai
O koks rūkas Kaune... 
Kad tik daugiau tokiu butu... 
