QUOTE(adika @ 2008 01 07, 15:48)
Aš manau panašiai.Juk dažniausiai kaltos dėl tų prapuolusių jausmų būname pačios
Pamirštam savimi pasirūpinti,o gal galvojam,kad to nereikia.Tai kiek vyras gali žiūrėti į tą patį chalatą ir į arklio uodegą surištus plaukus
tebūnie,tu jam atleisi,tebūnie jis pasikeis...tik netikiu,kad kiekvieną kartą ,kai jis užtruks darbe,ar norės pabūt su draugais,tu sedėsi ramia širdimi ir lauksi jo...juk tikrai galvosi,kad jis vėl kažkur,vėl su kažkuo....bet čia tik mano nuomonė


as tai manau, kad jei vyras yra linkes nueiti i kaire, tai nepades nei naujas chalatas, nei sukuosena... tuo labiau ir vyrai , kad ir po 5 vedybinio gyvenimo metu neypatingai pustosi pries savo zmona.jausmai seimoje manau turi buti abipusiaii r kurstyti juos reik tiek vienam, tiek kitam.